Klaipėdos uosto direkcija ketvirtadienį pranešė, kad sausio-gegužės mėnesiais uoste krauta 18,22 mln. tonų krovinių – 5,8 proc. arba 991,7 tūkst. tonų daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

„Žiūrinti į buvusias prognozes tai labai didelis augimas ir jis maloniai stebina. Šių metų rezultatai gali būti labai geri”, – spaudos konferencijos metu sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Vien gegužę fiksuojamas 6,3 proc. krovos augimas – perkrauta 3,87 mln. tonų, kai pernai – 3,644 mln. tonų. Tiesa gegužę apie 100 tūkst. tonų sumažėjo naftos produktų, bet per penkis mėnesius jų perpilta 1,4 proc. daugiau.

„Vis dar išlieka neigiami grūdų krovos rezultatai – perkrauta pusę milijono tonų mažiau. Ženklus yra metalo rūdos krovos augimas”, – apie atskiras krovinių rūšis sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, iki šiol konteinerių krovos pikas buvo fiksuotas 2017 m. spalį, kai buvo perkrauta 50 tūkst. TEU, o šią gegužę ji siekė 66 tūkst. TEU.

„Jų krova auga visoje Baltijos jūroje, ypač rytinėje pakrantėje. Tos tendencijos rodo, kad planuodami išorinį uostą elgiamės teisingai. Jeigu viskas taip klostysis, tiek „Klaipėdos Smeltė”, tie Klaipėdos krovinių terminalas ateityje tikrai galėtų būti ir išoriniame uoste. 500 tūkstančių TEU „Klaipėdos Smeltėje” šiemet būtų unikalus pasiekimas”, – sakė A. Vaitkus.

Spaudos konferencijos metu jis akcentavo, kad esą vis labiau jaučiasi artėjantys rinkimai, tad ir „ausys tampa” jautresnės, o kai kurie politikai esą manipuliuoja tuo.

„Klausiantiems, kokia gi nauda ir augančios uosto krovos reikėtų priminti, kad apie ketvirtadalį Klaipėdos miesto biudžeto sudaro pajamos iš uosto mokesčių. Uoste atlyginimai yra iki dviejų su puse karto didesni nei vidurkis. Uostas sukuria 5 darbo vietos užuostinėje veikloje. Mūsų plėtra pirmiausia svarbi klaipėdiečiams. Be to, pernai apie 800 milijonų eurų uosto segmentas įnešė į valstybės biudžetą”, – dėstė A. Vaitkus.

Jis taip pat tikino, kad nors Uosto direkcija nėra atsakinga už krovos kompanijų veiklą, su jomis esą nuolat apie tai diskutuojama.

„Klaipėdos nafta” ruošiasi didžiulėms investicijoms, kurios pagaliau turėtų panaikinti kvapų problemą. Neseniai bendravau ir su vienu lyderiaujančių mokslininkų, perdaviau jo kontaktus „Klaipėdos naftai”, kad pasidomėtų vienu iš naujausių, bet tikrai nebrangių aplinkosauginės technologijos sprendimų, susijusių su plazma. Diskutuojame ir su „Klasco”, kad technologijos būtų netaršios”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.