Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis kalbėdamas televizijos kanalo „Rossija-1” eteryje pareiškė, kad Lietuva turi Rusijai grąžinti Klaipėdą ir Vilniaus kraštą. Esą Lietuvai priklauso tik Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys.
Vladimiras Žirinovskis. kremlin.ru nuotr.
„Kur dokumentai, leidžiantys Vilniaus kraštą ar Klaipėdos uostą perduoti Lietuvai? SSRS Aukščiausioji Taryba nėra priėmusi tokio sprendimo. Sukurkime komisiją ir nuspręskime. Grąžinkite Klaipėdą, gražinkite Vilniaus kraštą. Pas juos buvo konstitucija: tik trys miestai – Kaunas, Lietuvos sostinė, Šiauliai, Panevėžys. Va, trys miestai jūsų, visa kitą reikia grąžinti. Tai – mūsų teritorija. Mes ją gavome karo dėka. O Stalinas buvo geras, atidavė. Paėmė iš baltarusių, atsidavė lietuviams. Iš vokiečių paėmė Pomeraniją ir Sileziją ir atidavė lenkams. Jie mus purvais po 50 metų drabsto – ir lenkai, ir lietuviai”, – rėžė radikalus politikas.
Panašų viešą pareiškimą V. Žirinovkis per Rusijos televiziją buvo padaręs ir 2015-ųjų gegužę.
Po 1920-aisiais Lenkijos įvykdytos Vilniaus krašto okupacijos, didžioji jo dalis į Lietuvos teritoriją sugrįžo po to, kai 1939 m. SSRS užpuolė Lenkiją ir spalio 10 d. Lietuvos-SSRS sutartimi perdavė kraštą Lietuvai. Ši sutartis tapo Lietuvos okupacijos preliudija.
Klaipėdos krašto priklausymą Lietuvai Rusijos propaganda sieja su II pasaulinio karo pabaiga, kai buvo nugalėta jį nuo Lietuvos 1939-ųjų kovą atplėšusi nacistinė Vokietija. Tačiau Lietuvos istorikai akcentuoja, kad juridinis pagrindas yra 1923 ir 1924 m. Ambasadorių konferencijos spendimai, kuriuo 1924-aisiais Klaipėdos kraštas buvo perduotas valdyti Lietuvai.
Paneigti šiems su Klaipėda susijusiems Rusijos propagandiniams mitams yra skirtas ir „Atviros Klaipėdos” vykdomas projektas „Klaipėdos sukilimo operacijai – 95“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Kad tas projektas apie Klaipėdos krašto sukilimą, vykusį 1923 metais yra švelniai tariant slydus ir kvepia ne istorija, bet politizavimu. 1923 m. sukilimas yra dviejų Lietuvų susijungimo aktas. Kaunas, Didžioji Lietuva negalėjo įvykdyti sukilimo be Mažosios Lietuvos visuomenės indelio. Kodėl tie, kurie buvo iniciatoriais iš Mažosios Lietuvos, kaip Jonas Vanagaitis už prisiminimų knygos ‘Kovos keliais”, buvo tampomas po teismus? Kaltinamas vagystėmis, nesąžiningumu? Visą tą purvą bei teiginius, kad 1923 metų sukilimas yra Kauno organizuota Klaipėdos krašto okupacija skleidė provokiškos, fašistinės pakraipos jėgos. Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai ir šiandien gyvuojančios Mažosios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos teigia, kad sukilimo kelrodė žvaigždė yra ne Kaunas, bet Tilžės aktas. Šiandien tenka skaityti tų profašistinių jėgų teiginius, kuriuos skleidžia kai kurie Nepriklausomos Lietuvos istorikai. Geriau aprašytų tai, ką per J. Vanagaičio ir jo žmonos perlaidojimą kalbėjo anūkas Romas Šležas. Romo Šležo medžiaga, kuria paveldėjo iš senelio turi būti pradžia, esmė ir nuo jos dėliotis Klaipėdos krašto sukilimo detalių aiškinimas.