Vieną dieną kažkur skubėjau Herkaus Manto gatve ir prabėgdama nusprendžiau ilgesingai žvilgtelėti į tuščią vitriną, kurioje anksčiau puikuodavosi mano mėgstamos apvaliašonės spurgos. Tikėjausi pamatyti dulkėmis nuklotas grindis ir akis badantį lapelį „Išnuomojamos patalpos“, tačiau išvydau visai ką kita.

Už lango gurkšnodami kavą sėdėjo žmonės, o už jų nugaros buvo išrikiuota gausybė saldumynų. Nustebau ir kartu apsidžiaugiau, kad kažkas neleido šiai vietai toliau dulkėti. Nusprendžiau vieną dieną būtinai užsukti ir susipažinti su tuo žmogumi.

Kai atėjau, mane pasitiko jauna moteris, pasipuošusi plačia šypsena. Tai naujos kepyklėlės „Kius Kius“ savininkė, klaipėdietė Jurgita Einikytė.

„Dar baigusi studijas sakiau, kad vieną dieną tikrai turėsiu kažką savo. Norėjau kavinukės arba restoranėlio, tačiau viskas perėjo į saldumynus“, – pasakoja kepyklėlės savininkė Jurgita Einikytė. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Apsidariau aplinkui. Tvyrojo kažkoks neapsakomas jaukumas. Neaišku, ar dėl kepinių kvapo, ar šiltų spalvų interjero, o gal dėl svetingo Jurgitos sutikimo.

Pradėjus šnekučiuotis moteris iš karto pripažino, kad pačioje pradžioje sekėsi šiek tiek sunkokai. Tačiau viskas pamažu įsivažiuoja. Pirmosiomis dienomis žmonės užsukdavo tik iš smalsumo, apsižvalgydavo ir išeidavo. Bėgant laikui vis dažniau ateina ir apsipirkti.

„Širdžiai būna labai malonu, kai matau, jog kai kurie klientai jau ne pirmą kartą ateina kavos atsigerti“, – sako Jurgita.

Naujosios kepyklėlės savininkė už prekystalio kuo daugiau laiko stengiasi praleisti pati. Tokiu būdu ji turi galimybę pabendrauti su savo klientais ir juos pažinti.

Kepyklėlė – sena Jurgitos svajonė.

„Dar baigusi studijas sakiau, kad vieną dieną tikrai turėsiu kažką savo. Norėjau kavinukės arba restoranėlio, tačiau viskas perėjo į saldumynus“, – pasakoja kepyklėlės savininkė.

Net saldėsių oazės interjeras kurtas pačios Jurgitos ir jos vyro. Matyt, jiems ši užduotis pavyko puikiai, nes, pasak Jurgitos, vienas pirmųjų žmonių įspūdžių užsukus vidun būna: „Čia labai jauku“.

Kodėl „Kius Kius“? Jurgita sako, kad kepyklėlės pavadinimas buvo sugalvotas atsitiktinai, taip pat padedant vyrui. Atsisėdę kurti logotipo jie netikėtai atsiminė eilėraštuką vaikams „Kius kius kius į Šakius pyragėlių pirkti…“. Mintis panaudoti pirmuosius eilėraštuko žodžius tiek vienam, tiek kitam iš karto patiko.

Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Nors į kepyklėlę ir užsuka vis daugiau smaližių, Jurgita sako, kad konkurencijos aplinkui tikrai yra, tačiau kiekvienas produktas, jos nuomone, atranda savo klientą.

„Tikiuosi pritraukti žmones nekasdienišku, kaip namuose pagamintu maistu. Mes viską kepame vietoje, neturime atsivežtinės ar užšaldytos produkcijos – toks mūsų pranašumas“, – sakė pašnekovė.

Kepyklėlės asortimentas labai įvairus. Tačiau atėjusiam pirmą kartą Jurgita siūlo nusipirkti mažų keksiukų su įvairiais įdarais. Taip pat vasariškų tartalečių ir net užkandžių prie vyno. Vieni klientai yra išsiilgę sentimentų – seno naminio pyrago skonio, kiti – naujovių, kurių čia irgi netrūksta. Mat, anot Jurgitos, asortimentas kepyklėlėje keičiamas kiekvieną dieną. Lyginant su atidarymo diena, jis šiandien yra kardinaliai kitoks.

„Stebime, ką perka, klausiame, ko nori, tą ir bandome daryti. Jeigu kažko neperka – bandome tą dalyką tobulinti. Neturime tų pačių nustatytų šablonų. Rytą sugalvojam „Kepam šitą!“ – ir kepam. Džiaugiuosi, kad turime konditerę, kuri mėgsta eksperimentuoti. Nors kartu pasitariame, aš jai duodu kūrybos laisvę“, – pasakojo verslininkė.