Net ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) palangiškiui verslininkui Gediminui Jackai nepavyko pasiekti, kad būtų atnaujinta dėl senaties nutraukta byla, kurioje jis buvo kaltinamas užsakęs žmogžudystę. LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad G. Jackos nekaltumo prezumpcija nepažeista.

Pats verslininkas tikina dar bandysiantis išnaudoti visas teisines galimybes Lietuvoje, tačiau jo advokatas Remigijus Merkevičius mano, kad jau lieka tik Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Teismai prasidėjo 2008 m.

G. Jacka buvo kaltinamas tuo, kad 1993 m. iš keršto organizavo Telšių verslininko Hilarijaus Gedimino Sasnausko nužudymą, nes jis kreipėsi į teisėsaugą ir davė parodymus baudžiamojoje byloje, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo dar 1984 m. nuosprendžiu palangiškis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Prokuratūra teigė, kad 1993 metų pradžioje G. Jacka paprašė Jono Bielskio surasti žmogų, kuris už 5 tūkst. JAV dolerių atlygį nužudytų H. G. Sasnauską.

Pagal bylos medžiagą J. Bielskis su bendru 1993-ųjų sausio 22-osios vakarą iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo iššovė į H. G. Sasnauską, kai šis lipo iš savo automobilio. Verslininkas nuo sužalojimų po kelių valandų mirė ligoninėje. Po nužudymo J. Bielskis gavo žadėtus 5 tūkst. JAV dolerių ir perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam Sauliui Skėriui.

Įtarimai organizavus šį nusikaltimą G. Jackai buvo pateikti tik praėjus 12 metų, kai apie jį papasakojo su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti J. Bielskis, tačiau byla buvo nutraukta 2013 m. sausio 22 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Tačiau G. Jackos tokia bylos baigtis netenkino – jis norėjo išgirsti savo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ir „nelikti  visuomenės akyse visą gyvenimą atsakingas už H. G. Sasnausko žmogžudystę”. Su tokiu skundu jis atkeliavo iki LAT.

Tačiau jo teisėjų kolegija, kurią sudarė Artūras Ridikas, Olegas Fedosiukas ir Tomas Šeškauskas, paskelbė, jog išnagrinėjus žemesnės instancijos teismų sprendimų turinį, neturi pagrindo konstatuoti, kad juose G. Jacka „tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintas kaltu”.

Anot teismo, buvo susidariusi nestandartinė situacija, kai G. Jackai turėjo būti nutraukta byla suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o sprendžiant dėl J. Bielskio atsakomybės negalima nepasisakyti dėl G. Jackos veiksmų. G. Jackos padarytų veiksmų aprašymas, LAT teigimu, nelaikytinas kaltės konstatavimu ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu.

Tiesa, kartu buvo pabrėžta, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo vartojamos formuluotės nėra preciziškai neutralios, tačiau irgi nelaikytinos pažeidžiančiomis nekaltumo prezumpciją ir pašalinti jas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.

Situaciją mato skirtingai

„Teisingumą vykdo teismai. Mano advokatas Remigijus Merkevičius pasižiūrės, jis sako, kad neturėtų taip būti. Manau, kad tai dar ne pabaiga. Pirmiausia Lietuvoje išnaudosiu visas aplinkybes. Juk pačioje Lietuvoje prisiteisiau iš Teisingumo ministerijos, teismų, prokuratūros arti 5000 eurų, nes procesas buvo arti 8 metų”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė G. Jacka, kuriam Apeliacinis teismas 2016 m. priteisė 2,2 tūkst. eurų turtinės ir 2 tūkst. eurų neturtinės žalos dėl per ilgai – beveik devynerius metus – užsitęsusio baudžiamojo proceso.

Jis pabrėžė, kad dabar eina jau 14 metai, kai jis nesugeba pasiekti, kad byla būtų išnagrinėta.

„Pažeidimų pakankamai, bet čia advokato darbas sudėlioti ir duoti rekomendacijas. Mylėkim Lietuvą ir siekime teisingumo Lietuvoje, tik tada kreipkimės kitur. Yra įrodymų, kad aš tikrai nekaltas, bet į juos nežiūri. Turėtų išnagrinėti, bet gal geriau paskambinkite Merkevičiui ir jis pasakys savo nuomonę”, – teigė G. Jacka.

„Manau, kad Lietuvoje ką nors pasiekti jau nėra jokių galimybių, nes tai jau buvo antroji kasacija, antras kasacijos ratas. Po Aukščiausiojo Teismo jau nebėra kitos instancijos, kuri dar galėtų ką peržiūrėti. Lieka tik Europos Žmogaus Teisių Teismas”, – savo ruožtu „Atvirai Klaipėdai” sakė Remigijus Merkevičius.