P0

Sveikata

Palaimino sveikatos įstaigų pertvarką

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-06-29


Kad sveikatos apsaugos sistema jau pribrendo rimtiems pokyčiams, įrodo ir naujausi Higienos instituto duomenys apie mirštamumą (letalumą) nuo ūmaus infarkto ir išeminio insulto per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mirtingumas per 30 hospitalizacijos dienų nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o ES šalių vidurkis viršijamas daugiau nei keturis kartus.

„Ir tai yra vienas iš rimčiausių argumentų, kodėl ligoninių tinklo pertvarka yra būtina. To reikia pacientams, medikams, valstybei, tai rekomenduoja daryti ir tarptautinės organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija bei Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Lietuvai, kuri turi kovoti emigracijos, senėjančios visuomenės, nepakankamo gimstamumo iššūkiais, esami letalumo rodikliai yra nepateisinami ir ilgiau netoleruotini“, – SAM pranešime cituojamas ministras.

Skirtumas tarp ligoninių, kurios per metus priėmė daugiau nei 20 pacientų su šiomis diagnozėmis, siekia iki 7 kartų (dėl ūmaus miokardo infarkto: Mažeikių ligoninė – 44 proc.; Klaipėdos Jūrininkų ligoninė – 7 proc., dėl išeminio insulto: Švenčionių rajono ligoninė – 56 proc.; Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė – 8 proc.).

Pateiktuose pavyzdžiuose akivaizdžiai matomi ir Klaipėdos ligoninių pacientų mirštamumo (letalumo) rodikliai, kurie, ypač Jūrininkų ligoninės, yra vieni iš žemiausių šalyje. Kitų dviejų mūsų miesto ligoninių rodikliai, deja, prastesni.

Hospitalizuotų dėl ūmaus miokardo infarkto ir mirusių  per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios 2017 m. asmenų skaičius (45 ir vyresnių metų amžiaus grupė) (suskirstyta kvantiliais)

Įstaigos pavadinimas Hospitalizuoti Iš jų Letalumas per 30 d. proc. Letalumas
Mirę
 Mažeikių ligoninė 34 15 44,12 Labai aukštas
Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė 21 9 42,86
Švenčionių rajono ligoninė 26 11 42,31
Tauragės ligoninė 30 12 40
 Vilkaviškio ligoninė 30 11 36,67
 Kėdainių ligoninė 22 8 36,36 Aukštas
 Druskininkų ligoninė 37 12 32,43
 Marijampolės ligoninė 48 15 31,25
Kauno klinikinė ligoninė 53 16 30,19
 Respublikinė Kauno ligoninė 30 9 30
Klaipėdos universitetinė ligoninė 46 12 26,09
 Anykščių rajono savivaldybės ligoninė 42 10 23,81 Vidutinis
 Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 255 57 22,35
 Rokiškio rajono ligoninė 27 6 22,22
 Utenos ligoninė 107 21 19,63
Lazdijų ligoninė 22 4 18,18
 Ukmergės ligoninė 57 10 17,54 Žemas
 Varėnos ligoninė 40 7 17,5
 Respublikinė Šiaulių ligoninė 519 90 17,34
 Visagino ligoninė 42 7 16,67
 Trakų ligoninė 36 5 13,89
 Respublikinė Panevėžio ligoninė 323 39 12,07 Labai žemas
 Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 272 27 9,93
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 1441 116 8,05
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė 130 10 7,69
 Klaipėdos Jūrininkų ligoninė 794 59 7,43

Didžiausias mirštamumas pastebimas mažai hospitalizacijų – per metus iki 100 ligonių su minimomis diagnozėmis – turėjusiose ligoninėse.

„Akivaizdu, jog tokios gydymo įstaigos neturi pakankamai medicinos įrangos, įgūdžių, galimybių padėti sunkiems pacientams, tad jie tiesiog neturėtų į jas patekti. Tam yra sukurti klasteriai, kurie aprūpinti naujausia įranga, turi tam reikiamų gebėjimų ir yra pajėgūs gydyti kritinius pacientus. Kuo greičiau pacientas pristatomas į tokią įstaigą, tuo didesnės galimybės jam ne tik išlikti gyvam, bet ir patirti kuo mažiau komplikacijų ir liekamųjų reiškinių“, – teigia ministras A. Veryga.

Anot jo, Lietuvai jau pasiekė tą ribą, kai nebėra, kur trauktis ir būtina iš tikrųjų reformuoti sveikatos sistemą, o ne vien kalbėti apie tai, kaip svarbu būtų tai padaryti.

Teigiama, kad numatoma ligoninių tinklo pertvarka ir labiau centralizuotas gydymas, kurio poreikį akcentuoja ir tarptautinės organizacijos, leistų pagerinti aktyvaus gydymo kokybę ir veiksmingumą ir sumažinti išvengiamo mirtingumo atvejų skaičių: nuo insulto – ketvirtadaliu, o nuo infarkto – net trečdaliu.

Hospitalizuotų dėl išeminio insulto ir mirusių  per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios 2017 m. asmenų skaičius (45 ir vyresnių metų amžiaus grupė) (suskirstyta kvantiliais)

Įstaigos pavadinimas Hospitalizuoti Iš jų Letalumas  per 30 d.

Proc.

Letalumas
Mirę
Švenčionių rajono ligoninė 54 30 55,56 Labai aukštas
 Trakų ligoninė 22 11 50
 Kelmės ligoninė 31 11 35,48
 Kėdainių ligoninė 76 25 32,89
 Raseinių ligoninė 83 27 32,53
 Anykščių rajono savivaldybės ligoninė 74 23 31,08
 Vilkaviškio ligoninė 90 27 30
 Ukmergės ligoninė 103 30 29,13
 Jonavos ligoninė 55 16 29,09 Aukštas
 Respublikinė Klaipėdos ligoninė 151 40 26,49
 Utenos ligoninė 357 93 26,05
 Marijampolės ligoninė 194 50 25,77
 Respublikinė Šiaulių ligoninė 687 174 25,33
Tauragės ligoninė 131 33 25,19
 Visagino ligoninė 40 10 25
 Respublikinė Panevėžio ligoninė 614 151 24,59
 Rokiškio rajono ligoninė 66 16 24,24 Vidutinis
 Respublikinė Kauno ligoninė 736 178 24,18
Biržų ligoninė 42 10 23,81
 Radviliškio ligoninė 60 14 23,33
Šakių ligoninė 70 16 22,86
 Mažeikių ligoninė 164 37 22,56
 Regioninė Telšių ligoninė 111 24 21,62
 Jurbarko ligoninė 43 9 20,93
Kauno klinikinė ligoninė 273 57 20,88 Žemas
 Joniškio ligoninė 55 11 20
Kupiškio ligoninė 30 6 20
Klaipėdos universitetinė ligoninė 499 95 19,04
 Druskininkų ligoninė 61 11 18,03
 Pasvalio ligoninė 45 8 17,78
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė 387 67 17,31
 Plungės rajono savivaldybės ligoninė 87 15 17,24
 Šilutės ligoninė 94 15 15,96 Labai žemas
 Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 636 101 15,88
 Klaipėdos Jūrininkų ligoninė 373 59 15,82
 Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 100 13 13
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 479 59 12,32
 Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 1344 164 12,2
Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė 541 44 8,13

Pritarė pertvarkai

Pranešama, kad šeštadienį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 9 parlamentarai (užsiregistravo 71 Seimo narys).

Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat nutarta įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Pagal naujas nuostatas gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.


2018-06-29

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt