Kad sveikatos apsaugos sistema jau pribrendo rimtiems pokyčiams, įrodo ir naujausi Higienos instituto duomenys apie mirštamumą (letalumą) nuo ūmaus infarkto ir išeminio insulto per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mirtingumas per 30 hospitalizacijos dienų nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o ES šalių vidurkis viršijamas daugiau nei keturis kartus.

„Ir tai yra vienas iš rimčiausių argumentų, kodėl ligoninių tinklo pertvarka yra būtina. To reikia pacientams, medikams, valstybei, tai rekomenduoja daryti ir tarptautinės organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija bei Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Lietuvai, kuri turi kovoti emigracijos, senėjančios visuomenės, nepakankamo gimstamumo iššūkiais, esami letalumo rodikliai yra nepateisinami ir ilgiau netoleruotini“, – SAM pranešime cituojamas ministras.

Skirtumas tarp ligoninių, kurios per metus priėmė daugiau nei 20 pacientų su šiomis diagnozėmis, siekia iki 7 kartų (dėl ūmaus miokardo infarkto: Mažeikių ligoninė – 44 proc.; Klaipėdos Jūrininkų ligoninė – 7 proc., dėl išeminio insulto: Švenčionių rajono ligoninė – 56 proc.; Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė – 8 proc.).

Pateiktuose pavyzdžiuose akivaizdžiai matomi ir Klaipėdos ligoninių pacientų mirštamumo (letalumo) rodikliai, kurie, ypač Jūrininkų ligoninės, yra vieni iš žemiausių šalyje. Kitų dviejų mūsų miesto ligoninių rodikliai, deja, prastesni.

Hospitalizuotų dėl ūmaus miokardo infarkto ir mirusių  per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios 2017 m. asmenų skaičius (45 ir vyresnių metų amžiaus grupė) (suskirstyta kvantiliais)

Didžiausias mirštamumas pastebimas mažai hospitalizacijų – per metus iki 100 ligonių su minimomis diagnozėmis – turėjusiose ligoninėse.

„Akivaizdu, jog tokios gydymo įstaigos neturi pakankamai medicinos įrangos, įgūdžių, galimybių padėti sunkiems pacientams, tad jie tiesiog neturėtų į jas patekti. Tam yra sukurti klasteriai, kurie aprūpinti naujausia įranga, turi tam reikiamų gebėjimų ir yra pajėgūs gydyti kritinius pacientus. Kuo greičiau pacientas pristatomas į tokią įstaigą, tuo didesnės galimybės jam ne tik išlikti gyvam, bet ir patirti kuo mažiau komplikacijų ir liekamųjų reiškinių“, – teigia ministras A. Veryga.

Anot jo, Lietuvai jau pasiekė tą ribą, kai nebėra, kur trauktis ir būtina iš tikrųjų reformuoti sveikatos sistemą, o ne vien kalbėti apie tai, kaip svarbu būtų tai padaryti.

Teigiama, kad numatoma ligoninių tinklo pertvarka ir labiau centralizuotas gydymas, kurio poreikį akcentuoja ir tarptautinės organizacijos, leistų pagerinti aktyvaus gydymo kokybę ir veiksmingumą ir sumažinti išvengiamo mirtingumo atvejų skaičių: nuo insulto – ketvirtadaliu, o nuo infarkto – net trečdaliu.

Hospitalizuotų dėl išeminio insulto ir mirusių  per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios 2017 m. asmenų skaičius (45 ir vyresnių metų amžiaus grupė) (suskirstyta kvantiliais)

Pritarė pertvarkai

Pranešama, kad šeštadienį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 9 parlamentarai (užsiregistravo 71 Seimo narys).

Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat nutarta įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Pagal naujas nuostatas gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.