Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Klaipėdiečiai pamatė miestą iš naujo

Gabrielė Ruočkutė
2018-06-30


Penktadienio vakarą nemažas būrys klaipėdiečių susibūrė prie šalia Geležinkelio stoties stovinčios „Atsisveikimo“ skulptūros. Miestelėnai čia rinkosi į ekskursiją po Naujamiestį, pavadintą „Ant žaliųjų šanselių (gatvių – aut. pst.)“.

“Norėčiau klaipėdiečius, kurie kas dieną praeina tomis gatvėmis nelabai susimąstydami, prisijaukinti prie miesto. Noriu, kad jis taptų savas”, – sakė Dalia Kiseliūnaitė. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Ekskursijos gidė, mokslininkė Dalia Kiseliūnaitė negalėjo atsidžiaugti tokia suinteresuotų klaipėdiečių gausa, sakė, kad tiek daug dalyvių dar niekada nėra mačiusi. Ji pasistengė neužversti klausytojų vien sausais faktais ir datomis, vis pasidalindama pikantiškomis Klaipėdos istorijos paslaptimis.

Buvo galima išgirsti pasakojimus apie siaurąjį Klaipėdos geležinkelį (siauruką), kurį teko panaikinti, nes žmonės skundėsi, kad jis neva užstoja radijo ryšį. Taip pat susipažinti su vienintelio Lietuvoje XX a. pr. važinėjusio elektrinio tramvajaus istorija.

Nusigyvenusių amatininkų namas. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Klausytojai buvo supažindinti ir su architektūros istorija. Daug kam naujiena buvo bauhauzo architektūros stilius, kuriuo, pasirodo, pastatyta ne tik dabartinė Klaipėdos Respublikinė ligoninė (anksčiau Raudonojo kryžiaus), bet ir Vytauto Didžiojo gimnazija. Bauhauzo esmė – funkcionalizmas sumišęs su grožiu, kur puošnumas perteikiamas per vertikalių ir horizontalių linijų išdėstymą.

Pirklių našlių namas. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Iš ekskursantų veidų buvo galima suprasti, kad didžiausią įspūdį sukėlė priešais Respublikinę ligoninę (S. Nėries g.) stovintys dabartinės muitinės pastatai. Juose prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė įstaiga nusigyvenusiems amatininkams bei moterų prieglauda. Pastarojoje pokario metais buvo įkurtas ir KGB kalėjimas, kur, spėjama, žmonės buvo ne tik kankinami, bet ir šaudomi. Šiuo metu pastate rengiamos ekskursijos po specialiai įrengtą tardymo kambarį bei kalėjimo kameras.

Čia veikė spaustuvė “Rytas”. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Ne ką mažiau įdomi ir priešais Vytauto Didžiojo gimnaziją stovinčio pastato paslaptis (S. Daukanto g.) – ten kurį laiką gyvavo Pirklių našlių prieglauda. Beje, pastatas vis dar atrodo lygiai taip pat. Tik jau prašosi renovacijos.

Ekskursijos dalyviai lyg pirmą kartą išvydo ir Šaulių g. išsidėsčiusius pastatus, kur anksčiau veikė „Ryto“ spaustuvė, muilo fabrikas „Žuvelė“ bei alaus ir spirito darykla, sužinojo arba prisiminė, kad dabartinės Koncertų salės vietoje buvo Šaulių namai.

Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno namas. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Galiausiai, šiek tiek sužvarbę nuo įsismarkavusio vėjo, vietiniai turistai pasiekė galutinę stotelę – Antano Venclovos, į Lietuvą vežusio „Stalino saulę“, namus Vilties gatvėje, kur priešais stovi dar ir buvusio Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno namas.

„Iš tikrųjų labai nustebino. Man tai turbūt geriausia ekskursija Lietuvoje. Matyti, kad gidė džiaugiasi tuo, ką daro. Sužinojau daugybę įdomių faktų, net apie architektūros stilius. Super! Pats daug metų mokiausi Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir iki šiol nežinojau to pastato istorijos. Į ekskursijas su šia gide eičiau dar ne kartą“, – sakė pasibaigus turui po Klaipėdos naujamiestį pakalbintas jame dalyvavęs Kęstutis.

Pati D. Kiseliūnaitė tikisi, kad tokios ekskursijos klaipėdiečiams padės suartėti su savo miestu.

„Norėčiau klaipėdiečius, kurie kas dieną praeina tomis gatvėmis nelabai susimąstydami, prisijaukinti prie miesto. Noriu, kad jis taptų savas. Kad miesto istorija taptų tarsi jų šeimos istorija, o kai žmonės pažįsta miestą, įleidžia į jį šaknis, tada jie nori tą miestą išsaugoti, rūpintis juo bei ginti jo paveldą”, – sakė gidė.

Buvę Šaulių namai. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Nueitas maršrutas: geležinkelio stotis, S. Nėries g., Daukanto g. tarp Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Šaulių g., Šaulių g., Lietuvininkų a., Vilties g., anot gidės, tai Klaipėdos lietuvėjimo kelias. Moteris juokavo, kad jai šis uostamiesčio kelias lietuvėjimo link primena mergaitės iš kaimo atvykimą gyventi į miestą. Kai nors ir žinai, kad kaime gyventi būtų patogiau, nes ten visko turi, vis tiek veržiesi į nepriklausomą gyvenimą ir nežinomybę.

Nespėjusieji sudalyvauti ekskursijoje gali per daug nesikrimsti, kadangi planuojamas dar bent vienas pasivaikščiojimas šiuo maršrutu.


2018-06-30

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt