Nuomonės

Lydai Lubienei – Klaipėdos švaros kultūros magistro žiedą

Atvira Klaipėda

Prof. Stasys Paulauskas
2018-07-05


Klaipėda turi puikią tradiciją kasmet apdovanoti labiausiai nusipelniusius miesto kultūrai klaipėdiečius. Dešimtys jų dėvi garbingą Kultūros magistro žiedą.

Tačiau ar neatsitiko taip, kad kultūros terminą uzurpavusi grupelė menininkų, atėmė galimybę puoselėti daugelį kitų ne mažiau, o kartais gal ir svarbesnių kultūros sričių, kaip antai – sveikatos, gamybos, aplinkos, naujovių, politikos kultūra ir kt. Įgyvendinant Pietų Baltijos programos projektą „CleanTech International“, skirtą skatinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių švariųjų technologijų naujoves žaliojo ir mėlynojo augimo srityse, buvo atkreiptas dėmesys į opią švaros kultūros būklę uostamiestyje.

Uostamiestis kuo toliau, tuo labiau panašėja į Jonavos chemijos pramonės logistikos cechą. Palmiros Mart nuotr.

Kultūros terminas kilęs iš senovės Graikijos, kur jis pirmiausiai buvo naudojamas siekiant apibūdinti žemės apdirbimo būdą, dar dabar yra išlikęs terminas „agro kultūra“. Tačiau civilizacijos procese žmonių veikla suskilo į daugybę sričių, kuriose taip pat taikomas bendrinis kultūros terminas. Dar neseniai rūpinomės gamybos, darbo ir saugos kultūra. Sociologai įvairiapusiai nagrinėja daugialypę kultūrinę įvairovę ir jos sąsajas su kitais gyvenimo ir veiklos atributais.

Kultūra kaip tam tikros bendruomenės ar asmens išskirtinumas visada turi pranašumo ir pažangos prasmę. Esame linkę pasigirti ir pasididžiuoti savo pasiekimais, palyginus su kitomis bendruomenėmis. Kultūringoje bendruomenėje pastebimas ir paskatinamas kito asmens išskirtinumas, pažanga arba kultūra. Pastebėdami ir paskatindami menininkus, puoselėjame meninę kultūrą. Taip pat galime paskatinti ir kitas darnios gyvensenos puoselėjimo veiklas.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje kultūros terminas buvo susiaurintas iki laisvalaikiui būdingos meninės – dainavimo, šokių, vaizdavimo ir kitokios veiklos. Lietuvos Kultūros ministerija rūpinasi ir mokesčių mokėtojų lėšomis remia menininkų darbus ir gyvenimą. Galbūt todėl šiandien retai išgirsi kalbant apie žiniasklaidos, politikos, verslo, mokslo, švietimo ir kitokią kultūrą. O gal neturime kuo pasigirti palyginus su kitomis tautomis ir bendruomenėmis?

Kultūra – darnos matas

Kultūringas žmogus – tai išsilavinęs,  tvarkingas, švarus ir atsakingas pilietis. Kultūringas žmogus ir bendruomenė geba darniai – gražiai, švariai ir atsakingai sugyventi tarpusavyje, su aplinka, o taip pat praeities ir ateities kartų atžvilgiu.

Jokia paslaptis, kad švara, tvarka ir grožis yra neatsiejami kultūros ir kultūringo žmogaus bei bendruomenės atributai. Galbūt, išskyrus kai kuriuos menininkus, kuriems kūrybinė betvarkė yra kelio į tobulumą juodraštis. Kaip neprisiminsi klasiko, teigusio, kad „žmoguje viskas turi būti gražu – ir mintys, ir žodžiai ir darbai“. Mintys turi būti švarios, tvarkingos ir gražios. Žodžiai ir darbai privalo būti prasmingi ir atsakingi.

Deja, meno kultūros magistrų puoselėjimas nuvedė Klaipėdą iš pažangos kelio į menininkų takelį. Kiek gražiai beskambėtų Vytauto dūda, kiek beskelbtum uostamiestį kultūros sostine ar sveiku miestu, palyginus su Vilniumi, Klaipėdos kultūra menksta. Pradedant nuo „galvos“, savivalda yra tik Liepų gatvėje. Klaipėdos mokslo kultūra mažai džiugina ir studentus, ir darbdavius. Švietimo kultūra susiveda į niekur nevedantį mokytojų atlyginimų kėlimą. Naujovių kultūra Klaipėdoje dar negirdėtas dalykas.

Sveikatos kultūros magistrai

Neabejotinų sveikatos kultūros magistrų pajūryje turime. Tai klaipėdiečių išrinktas į Seimą profesorius. Sveikuolių vedlys Dainius Kepenis gavo uostamiesčio rinkėjų pasitikėjimo mandatą ir dirba Seimo Sveikatos komiteto sveikatingumo pakomitetyje. Savo straipsniais nuolat maitina uostamiesčio bendruomenę dr. Vytautas Valevičius. Sveikatingumo kultūros puoselėtojų pajūryje nestinga. Tačiau sportuojantis Klaipėdos sveikuolis priverstas kvėpuoti kancerogeninio transporto srautų nuodingu dvoku, tapusiu neišvengiama klaipėdiečių dalia.

Ne kartą buvo pripažinta tragiška uostamiesčio oro taršos būklė, kurią kelia kancerogeninio naftos kuro – benzino, dyzelino bei dujų naudojimas transporte ir uosto krovos kompanijose. Būna dienų, kai per radiją raginama neiti į lauką dėl padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos dėl kuro deginimo šildymo reikmėms, laiku nevalomų gatvių ir šaligatvių. Kancerogeninis katilas – Natos perpylimo terminalai, „Begos“ ir „Klasco“ atvira trąšų ir inertinių medžiagų krova teršia orą ir nuodija miesto gyventojus. Technogeninė nešvara tapo opia Klaipėdos problema, kurią būtina skubiai spręsti panaudojus švarias transporto ir uosto technologijas.

Nors optimistiškai skelbiama, kad „Klaipėda – sveikas miestas!“, kuo toliau, tuo vis sunkiau atlaikyti klausančių šio melagingo lozungo šypsenas. Kultūringas yra ne tas, kuris nutyli netiesą, bet tas, kuris puoselėja brangiausią dalyką –   sveikatą. Gaila, kad medikai dažniausiai kovoja su pasekmėmis – gydo ligas ar geriausiu atveju moko sveikai gyventi. Retai išgirsi iš sveikuolių tiesą apie oro taršą, nusinešančią per 20 metų klaipėdiečių gyvenimo trukmės. Todėl labai svarbu nustatyti ir deramai įvertinti iškiliausius švaros kultūros puoselėtojus. Šį kartą apie vieną, bet labai įtakingą asmenį.

Lyda Lubienė

Iš viešai prieinamos Vikipedijos: Lyda Fiodorovaitė-Lubienė (g. 1957 m. Jonavoje) – verslininkė, turtingiausia Lietuvos moteris, pagrindinė UAB „Achemos grupė“ akcininkė. Pagrindinės koncerno veiklos kryptys – gamyba, prekyba ir krova, energetika.

Chemijos pramonė:

  • „Achema“: azoto trąšų ir pramoninių chemijos produktų gamyba, Jonava;
  • Distribucinė bendrovė „Agro Baltic“ GmbH: eksportas į Vokietijos ir Beneliukso šalių rinkas (karbamido amonio salietros tirpalas (KAS), karbamidas; kalcio amonio salietra (KAN); terminalas Liubeke, Vokietija.

Žiniasklaida:

  • žiniasklaidos bendrovių holdingas Balto Media;
  • dienraštis „Lietuvos žinios“;
  • regioninis laikraštis „Naujienos“ (Jonava);
  • „Aušra“, spaustuvė;
  • UAB „Muzikos topai“, kuriai priklauso radijo stotys „Radiocentras“, „Zip FM“, „Relax FM“, „Classic Rock FM“ ir „Russkoje Radio Baltija“.

Logistika, transportas, krova:

  • „Klasco“: didžiausia krovos kompanijoje Lietuvoje, terminalo našumas 2 mln. t birių trąšų per metus;
  • AB „Achema“ ir uosto verslo kompanijų holdingo „Molens-Sint Martinas“ bendra įmonė: skystų karbamido – amonio salietros (KAS) trąšų terminalas Gente (Belgija). Jo pajėgumas – iki 160 tūkst. tonų skystų trąšų per metus;
  • „Achemos“ koncerno įmonė AB „Klaipėdos laivų remontas“: paslaugų, pramogų ir rekreacijos centras su parduotuvėmis, restoranais, viešbučiais ir kita infrastruktūra, pritaikyta turistams bei vietos poilsiautojams;
  • UAB „Krovinių terminalas“: naftos ir chemijos produktų terminalas; pajėgumas – 2 mln. tonų per metus;
  • UAB „Transachema“,
  • UAB „AchemaRida“:
  • Taip pat yra planuojama pastatyti keleivinių RO-RO laivų terminalą, modernizuoti lijalinių vandenų valymo stotį ir išplėsti maisto produktų terminalą.

Niekas negali būti prieš teisėtą ir socialiai atsakingą verslą, kurį skelbiasi įgyvendinanti „Achemos grupė“. Tačiau Koncerno struktūra gana gerai atitinka Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pristatytą Klaipėdoje verslo grupių įtakos schemą.

Uostamiestis kuo toliau, tuo labiau panašėja į Jonavos chemijos pramonės logistikos cechą. Gal tai ir nebūtų pernelyg blogai, jeigu koncernas išties laikytųsi socialiai atsakingo verslo kultūros reikalavimų švariųjų technologijų srityje. Akivaizdu, kad Klaipėdos bendruomenė tapo neatsakingų verslininkų prastos gamybos kultūros įkaite. O miesto valdžiai nepakanka nei išmanymo, nei atsakingumo parūpinti savo rinkėjų sveikata ir gerove.

Siekiant padėti „Achemos grupei“ siekti socialiai atsakingo verslo kultūros, siūlau avansu apdovanoti Lydą Lubienę Klaipėdos švaros kultūros magistro žiedu už:

  1. Taršios krovos specializuotuose terminaluose konteinerizavimą, pervedant visą krovą į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą, kuris taip pat priklauso koncernui ir panaudojamas tik šeštadaliu pajėgumo.
  2. DFDS keltų linijų perkėlimą iš centrinės gyvenamos miesto dalies atgal į Mukrano perkėlą, kas išgelbės gyventojus nuo dyzeliniu kuru orą nuodijančių treilerių srauto Baltijos prospektu, užkemšančiu pagrindinį išvažiavimą ir įvažiavimą į miestą.
  3. Uosto krovos ir susisiekimo naftos kurą naudojančią įrangą pakeisti elektra varomais įrenginiais.
  4. Iškelti naftos produktų perkrovimo terminalus iš Klaipėdos miesto gyvenamos aplinkos, pasinaudojus Būtingės terminalu ir konteinerinėmis cisternomis, kurios gali būti kraunamos konteinerių terminale.
  5. Išlaisvinti ir perduoti miestui taršiai ir neefektyviai naudojamas uosto teritorijas nuo Centrinio konteinerių terminalo iki uosto vartų miesto bendruomenei.
  6. Pašalinti iš miesto gyvenamosios aplinkos pavojingą suskystintų dujų terminalą.

XXI amžiuje Europos centre akivaizdžiai žalinga žmonių sveikatai technologinė tarša yra neleistina, juolab kad yra apstu prieinamų ir pigių švarių krovos ir susisiekimo technologijų.

Nesu politikas ir čia nėra jokios politikos. Švara ir atsakingumas yra privalomi kiekvieno save gerbiančio žmogaus bruožai. Tiesiog Lyda Lubienė ir „Achemos grupė“ privalo pasišvarinti savo valdose ir netrukdyti klaipėdiečiams darniai ir sveikai gyventi. Tai yra socialinio atsakingumo prasmė.

Kviečiu balsuoti už Klaipėdos švaros kultūros magistro vardo suteikimą Lydai Lubienei!

captcha
Įveskite aukščiau pateiktą tekstą:

2018-07-05

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Herkaus Manto g. 36 – 6 kab.
Klaipėda, LT-92233
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt