[vc_row][vc_column][vc_column_text]”Jūsų kalba yra labai sunki, su daugybe formų, todėl norint jos išmokti, reikalinga ilga praktika. Turkų kalboje nėra linksnių, o lietuvių kalboje reikia sakyti „namas, namo, namą…“, todėl man mokytis sunku”, – sako turkas Mertas, vienas iš 69-ių užsieniečių, dalyvaujančių mėnesio trukmės kursuose kitakalbiams.

Ketvirtadienį prasidėjo 17-oji Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija – intensyvūs mėnesio trukmės kalbos kursai kitakalbiams, organizuojami Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centro.

Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Per 17 metų ši akademija dalyvių skaičiumi išaugo net 10 kartų, o šįmet susirinko kaip niekada daug kursantų – net 69 iš 24 pasaulio šalių. Tarp jų yra atvykusiųjų iš Filipinų, Indonezijos, Šveicarijos, Italijos, Turkijos ir kitų šalių. Gausiausiai kursantų susirinko iš Ukrainos – net 18.

Kasmet akademijoje gausėja dalyvaujančiųjų jau nebe pirmą kartą – pradėję nuo lietuvių kalbos abėcėlės, šie žmonės mokosi vis aukštesnio lygio grupėse. Šiemet kursantai mokysis penkiose skirtingo lygio grupėse – nuo pradedančiųjų iki laisvai kalbančiųjų. Juos mokys 10 lituanistų.

Akademijos vadovė ir organizatorė, Kalbų ir socialinės edukacijos centro direktorė Jūratė Derukaitė tvirtino, kad akademija ne tik auga, bet ir keičiasi, o šįmet jos moto „Viskas nauja“: nauja programa, yra naujų dėstytojų, bus mokomasi naujame fakulteto pastate.

J. Derukaitė „Atvirai Klaipėdai“ papasakojo, kad akademijos metu mokymosi būdai skirsis priklausomai nuo kursantų žinių lygio: „Su silpnesnio lygio kursantais mokantis naudojame daugiau žaidybinių elementų, komunikacinių žaidimų. Taip pat dažnai vedame pamokas ir gryname ore, paskiriame tokias praktines užduotis, kaip nueiti į kavinę ar parduotuvę ir ten kažką užsisakyti, nusipirkti, žaidžiame vaidmenų žaidimus, dalyvaujame diskusijose ir grupiniuose projektuose. Šalia kalbos pamokų taip pat turime kultūrinę programą – ekskursijų, renginių, per kuriuos irgi praktikuojamės. Trečdalis kursantų jau yra buvę akademijoje, jie tarsi mūsų užauginti, todėl tai, kad jie grįžta parodo, kad judame teisinga kryptimi. Norėčiau, kad pirmą kartą atvykę kursantai taip pat skleistų gerąją žinią apie tai, kokia yra žavi ta seniausia indoeuropiečių kalba, kokia žavi jų kultūra.“

Akademijos atidarymo ceremonijoje lankėsi ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kuris sklandžia anglų kalba pabrėžė, kad ne svečiai iš užsienio yra studentai, o mes, kadangi meilės savo tautai ir kultūrai turėtume pasimokyti iš tų, kurie čia atvyksta.

Sunki kalba

Su visais būsimaisiais akademijos studentais buvo susipažinta per žaidimą, kurio metu iš lietuviškai perskaitytų teiginių ar klausimų dalyviai turėjo suprasti apie kokią šalį kalbama, ir jei tai jų šalis, atsistoti bei lietuviškai prisistatyti.

Pasibaigus oficialiajai ceremonijai Mertas iš Turkijos išsidavė, kad akademijoje dalyvauja jau 5-ąjį kartą, o Lietuvoje pirmą kartą lankėsi prieš 8 metus, kai dalyvavo „Erasmus“ programoje. Pasirodo, lietuvių kalbos vaikinas mokosi ne šiaip sau.

„Jūsų kalba yra labai sunki, su daugybe formų, todėl norint jos išmokti reikalinga ilga praktika”, – sakė turkas Mertas. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

„Savo šalyje studijuoju ekonomikos doktorantūrą, tačiau visą laiką norėjau turėti verslą Lietuvoje, bet norint suprasti jūsų teisę, pirmiausia turiu mokėti jūsų kalbą. Kadangi esu iš Ankaros, kai atvykau čia pirmą kartą, Klaipėda man atrodė lyg mažas kaimas, turintis vieną pagrindinę gatvę – Taikos prospektą, kurioje gali rasti viską – ir restoranus, ir kirpyklas, ir prekybos centrą“, – lietuviškai pasakojo Mertas. – Jūsų kalba yra labai sunki, su daugybe formų, todėl norint jos išmokti reikalinga ilga praktika. Turkų kalboje nėra linksnių, o lietuvių kalboje reikia sakyti „namas, namo, namą…“, todėl man mokytis sunku. Pats sunkiausias žodis lietuvių kalboje man – Basanavičiaus gatvė, o gražiausias – „mašina“, – juokėsi vaikinas.

Akademijoje dalyvaujančios Safira ir Lafina iš egzotiškosios Indonezijos pasakojo, kad jų šalyje mažai kas žino apie Lietuvą.

„Kai pasklido žinia, kad žadame dalyvauti šioje programoje, visi klausinėjo „Kur yra Lietuva?“ Tačiau nors lyginant su Indonezija Lietuva ir yra labai maža, manome, kad tai labai graži šalis, kurioje galima atrasti daugybę dalykų. Žmonės čia labai teigiami, draugiški ir vieningi. Taip pat žavimės čia esančiais pastatais, jų unikalumu“, – neslėpė susižavėjimo merginos.

Kaip ir kasmet, akademijos kursantai kasdien intensyviai mokysis lietuvių kalbos bei dalyvaus pažintinės kultūrinės programos renginiuose, ekskursijose po visą Lietuvą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”39325,39319,39322,39321,39320,39323″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]