[vc_row][vc_column][vc_column_text]Didelius Kuršių nerijos miško plotus užpuolė drugiai kenkėjai. Nepaisant didelio jų daromos žalos masto specialistai kol kas tik skėsčioja rankomis ir tvirtina, kad reaguoti jau galima nebent kitąmet, kad situacija nepasikartotų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Ištisi hektarai išdžiūvę. Vietiniai kalba, kad čia kažkoks verpikas vienuolis puola. Anksčiau medžius purkšdavo pesticidais, bet dabar jie uždrausti ir panašu, kad niekas nieko nedaro. Prie Juodkrantės labai niūriai viskas atrodo. O šalia užrašas – „Kraštovaidžio rezervatas”, – rašė nuotraukomis su „Atvira Klaipėda“ pasidalinusi skaitytoja.

„Tokio dramatiškai baisaus miško Smiltynėje nebuvau matęs nuo didžiojo gaisro”, – nuotraukomis ir pastebėjimais savo „Facebook” profilyje dalinasi klaipėdietis fotografas Joranas.

Kuršių nerijos miškais rūpinasi Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys. Jo viršininko pareigas laikinai einantis Sigitas Kupšys pripažino, kad puikiai žino apie šalia Juodkrantės susiklosčiusią situaciją. Ir iš tikrųjų rezervato medžius užpuolė būtent vienuoliai verpikai – vieni iš pavojingiausių spyglius graužiančių miško kenkėjų, kuriems šiltas ir sausas oras – palankiausias tarpti.

„Mes buvome išsikvietę Valstybinės miškų tarnybos specialistus, klausėme, kas čia darosi, ką daryti mums. Birželio pradžioje važinėjome su specialistais ir iš karto buvome perspėti, kad pažeistas plotas gali didėti. Kol kas stebime monitoringą, po kurio išaiškės, ką su šia problema darysime ateityje. Apskaičiavus, kiek daug yra drugių, paaiškės, ar galima purkšti medžius biologiniais preparatais“, – sakė S. Kupšys.

Kretingos urėdijos laikinasis vadovas papasakojo, kad kenkėjų sezonas turėtų baigtis liepos mėnesį: „Kol kas žala tik didėja, tačiau turėtų sustoti liepos pabaigoje, kai vienuoliai verpikai išsiruošia žiemojimui“.

Pasak S. Kupšio, prieš tai apie 30 ha ploto miško verpikai buvo užpuolę Smiltynėje, dabar jie išplito rezervato link, tačiau, anot jo, kol kas pažeista rezervato dalis nežinoma.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNP) direktorė Aušra Feser žalą apibūdino tiksliau, sakė, kad jau gali būti pažeista kelios dešimtys hektarų rezervato prie Juodkrantės ploto.

KNNP vadovė teigė, kad dėl vienuolių verpikų atsiradimo kaltas sausas pavasaris, o žala didelė ir šiuo metu nepataisoma: „Tai tikrai didelis rūpestis, paprastai jų išsiperėdavo 20 procentų, šįmet – beveik 90, todėl šiais metais jau nieko negalima padaryti, lieka ruošti apsaugos priemones kitiems metams, kai prasidės perėjimas. Jei kitais metais verpikai neišsiperės, tada medžiai atsigaus, tačiau jei išsiperės – bus labai blogai.“.

A. Feser tvirtino, kad planuojami susitikimai ir su Aplinkos ministerijos specialistais, kurių metu bus sprendžiama, kaip šiai stichinei nelaimei užkirsti kelią kitais metais.

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zulobas teigė, kad Naglių gamtiniame rezervate verpikas vienuolis yera išplitęs apie 40 ha plote. Šiuose medynuose vidutiniškai pažeista apie 90 proc. medžių, pušys netekusios apie 55 proc. spyglių.

„2017 metais jokių duomenų, pranešimų ar pastebėjimų apie spyglius graužiančių kenkėjų dauginimąsi Kuršių nerijos nacionaliniame parke nebuvo negauta nei iš parko direkcijos, nei iš Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojų, nei iš privačių asmenų. Plitimo sustabdyti ar išvengti nebuvo galima. Verpikas vienuolis yra Lietuvos miškuose natūraliai gyvenanti ir įprasta drugių rūšis, kurio staigų skaitlingumo padidėjimą ir dėl to daromus pastebimus pažeidimus išprovokavo itin palankus, sausas ir karštas 2018 metų pavasaris – gamtinės sąlygos, kurių iš anksto numatyti nebuvo galima. Rudenį bus atliekamos verpiko vienuolio detalios apskaitos ir sudaromos pažeidimo prognozės 2019 metams bei priimami sprendimai dėl būtinų priemonių”, – sakė P. Zulobas.

Vienuolio verpiko patinėlis. en.wikipedia.org nuotr.

Vienuoliai verpikai yra bangasparnių šeimos drugiai, vieni iš pavojingiausių spyglius graužiančių miško kenkėjų. Šie drugiai maitinasi visų rūšių ir visokio amžiaus spygliuočiais, o šiltas ir sausas oras – palankiausias tarpti. Jų vikšrai pušų spyglius pergraužia per vidurį, apėsdami tik jų apatinę dalį. Eglės spyglius pergraužia prie viršūnės. Masinio dauginimosi metu dideliuose plotuose vikšrai nugraužia visus spyglius, taip pat viršūninių ūglių pumpurus.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”39648,39649,39650,39651,39652,39653,39654,39655,39656,39658,39659,39660,39661,39662,39663,39664,39665,39666,39667,39668,39669,39670″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]