Penktadienio rytą Klaipėdos savivaldybėje pasirašyta sutartis dėl kvartalo infrastruktūros projektavimo darbų nuo pat nepriklausomybė atgavimo merdėjančioje Medelyno teritorijoje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

49,8 tūkst. vertės sutartis buvo pasirašyta su ekonominio naudingumo kriterijumi rengto konkurso nugalėtojais  – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančiomis bendrovėmis „Telšių keliai” su „Projkelva”. Jos turės suprojektuoti gatves, inžinerinius tinklus, esamų perkėlimą. Anot Savivaldybės atstovų, konkurse dar dalyvavo 5-6 dalyviai. Nugalėtojai įsipareigojo darbus atlikti per 8 mėnesius.

„Tai neeilinis įvykis. Klaipėda turi unikalų, vieną geresnių kvartalų, kuris iki šiol nebuvo vystomas. Mūsų noras yra šitą sklypą vystyti ir turėti išskirtinį kvartalą. Pirmą kartą taikome tokį principą – ne ko nori investuotojai, o ką mato miestas. Pirmiausia reikia nutiesti visą infrastruktūrą ir tik tada pradėti statybas. Tokia yra geroji Vakarų praktika. Tai daugiau nei 47 hektarų teritorija. Čia turėtų įsikurti apie 5000 gyventojų. Jei bus poreikis, bus vieta ir ugdymo įstaigai. Neskubėjome, nes norėjome nuosekliai susiderinti su visai tinklininkais, kad ateityje nebūtų jokių problemų. Ir vanduo, ir šildymas, ir dujos ketina aktyviai prisidėti prie tinklų plėtros”, – prieš sutarties pasirašymą sakė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Sutartį su Savivaldybe pasirašė UAB „Telšių keliai“ direktoriaus pavaduotojas Arnas Knystautas (dešinėje). Savivaldybės nuotr.

Paini istorija

Judesiai Medelyno teritorijoje buvo prasidėję dar 1997 metais, kai 100 proc. UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ akcijų valdžiusi Klaipėdos savivaldybė jos turtą (tarp kurio buvo ir medelynas) įnešė į bendrą Lietuvos ir Danijos bendrovę „Miško verslas“. Tais pačiais metais „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ buvo pradėti likviduoti. 2004 m. naujai paskirtas likvidatorius Savivaldybę informavo, kad ši bendrovė yra įsiskolinusi 300 tūkst. litų ir kartu pareiškė, kad „Dekoratyvinius augalus“ pageidauja pirkti vienas iš likusių dviejų „Miško verslo“ akcininkų – UAB „Eurovesta“ (Registrų centre nėra viešai prieinamų duomenų, kada ir kaip pastaroji tapo „Miško verslo“ akcininke). Jai tada ir buvo leista įsigyti minėtąsias akcijas už 5 mln. litų.

Tuomet atsirado įmonė „Geležies laužas“, kuri esą už „Dekoratyvinius augalus“ siūlė 17 mln. litų. Dėl šios istorijos dabartinė vicemerė Judita Simonavičiūtė beveik trejus metus turėjo minti teismų slenksčius ir įrodinėti, kad valstybė dėl jos kaltės neprarado kone 12 mln. litų. 2008 m. spalį J. Simonavičiūtė buvo išteisinta.

Tuo metu visą „Miško verslą“ perėmę verslininkai (2010 m. „Eurovestos“ akcininkai buvo Rimandas Stonys  su 12,5 proc. akcijų, Sigitas Paulauskas (25 proc.), Rima Stonienė (12,5 proc.), Vidas Jelinskas (25 proc.) ir Adolfas Ginaitis (25 proc.) ėmė planuoti 39 ha plote statyti 42 gyvenamųjų namų kvartalą, kuriame planuota įrengti 1200-1300 butų, du vaikų darželius, mokyklą ir prekybos centrą. Planuota, kad čia galėtų apsigyventi iki 4,5 tūkst. žmonių.

Tačiau 2010-aisiais Nacionalinė žemės tarnyba „Miško verslui“ nebepratęsė žemės nuomos sutarties (iki tol tai buvo padaryta du kartus po 5 metus) ir sklypas grįžo valstybės nuosavybėn.

Detalusis planas dar 2015 metais

Visas Medelyno kvartalas 2015 m. birželį Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino patvirtinu detaliuoju planu yra sudalintas į 25 sklypus.

Komercinės paskirties sklypas yra suformuotas Medelyno ir Labrenciškės gatvių kampe. Jis skirtas parduotuvių, turgavietės, smulkios prekybos, administracinės ir panašios paskirties patalpoms įrengti. Teigiama, kad šis 2–3 aukštų kompleksas su aukštais iki 10 aukštų akcentais – gyvenamaisiais namais – bus gerai matomas iš toliau. Tai esą bus gana didelis ir svarbus kompleksas, skirtas ir šalia esančių Labrenciškės bei aplinkinių rajonų gyventojams bei pravažiuojantiems Klaipėdos – Palangos plentu.

Pietinėje kvartalo dalyje, tarp upelio ir Medelyno gatvės, suplanuoti trys „socialinės infrastruktūros“ žemės sklypai. Viename iš jų numatomas vaikų darželis, o kiti yra skirti kultūros, mokslo, sporto ar panašios paskirties pastatų komplekso statybai, numatant, kad čia bus pastatyta mokykla.

Abipus esamo upelio vagos suformuota apie 16,3 ha ploto žalia bendram naudojimui skirta teritorija – žalioji zona su pėsčiųjų ir dviračių takais, šalia kurių numatomos nedidelės aikštelės su įrenginiais žaidimams, mankštai, poilsiui. Šalia vandens telkinio numatyta vieta nedideliam pliažui įrengti.

Visa likusi planuojamos teritorijos dalis skirta gyvenamajai statybai, išilgai kurios suplanuota žalia juosta, sąlyginai padalinanti tą teritoriją į dvi – rytinę ir vakarinę – gyvenamųjų namų statybų zonas. Šioje daugiau nei pusės kilometro juostoje numatoma įrengti skverą su pėsčiųjų bulvaru ir dviratininkų takais, ramaus bei aktyvaus poilsio, sporto aikšteles, vietas nedideliems bendruomenės renginiams ir pan. Šis takas jungtų Labrenciškės individualių namų kvartalą su numatomu vaikų darželiu, mokykla ar visuomeniniu kompleksu, rekreacine teritorija prie vandens telkinio ir kitoje upelio pusėje esančiu vienuolyno kompleksu.

Didžioji rytinės teritorijos dalis būtų apstatoma iki penkių aukštų daugiabučiais gyvenamaisiais namais (keturi kvartalai). O didelė vakarinės teritorijos dalis yra skirta vienbučių ir dvibučių (tiek atskirų, tiek sublokuotų) gyvenamųjų namų statybai (šeši kvartalai).

Plane konstatuojama, kad dabar teritorijoje esantys neprižiūrimi medžiai yra suaugę labai tankiai, krūmynai taip pat tankūs, beveik nepraeinami. Tad visoje teritorijoje esą galėtų būti palikti tik pavieniai beržai, pušys ir ąžuolai. Kartu pabrėžiama, kad esamus augalus reikia maksimaliai išnaudoti, „turint omenyje kvartalo apželdinimą“.

Kad viso kvartalo užstatymas nevyktų chaotiškai, siūloma detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą vykdyti dviem etapais, pirmojo metu užstatant rytinę teritoriją.