Uosto direkcija trečiadienį vykusios spaudos konferencijos metu paskelbė, kad šių metų birželis buvo rekordinis ne tik krovos atžvilgiu, bet ir unikalia pajamų struktūra – gauta rekordinė suma iš laivų rinkliavų.

Tačiau direkcija tokiomis tendencijomis nesidžiaugia, nes šiuo metu rekordiniams laivams taikomos rinkliavos ne tik yra didesnės nei kaimyniniuose uostuose, bet ir „nesąžiningos” tokių konteinervežių atžvilgiu, nes jie į Klaipėdą, kuri yra paskutinis ir pirmasis linijos uostas, atplaukia nepilnai užkrauti. Tad ruošiamasi teikti atitinkamą siūlymą Susisiekimo ministerijai, nes rinkliavos koreguojamos tik Vyriausybės sprendimu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Mano, kad metus baigs su prieaugiu

Per birželį Klaipėdos uoste perkrauta 3,939 mln. tonų, kai pernai – 3,365 mln. tonų, tad pasiektas rezultatas yra 17,1 proc. geresnis. Tokio birželio, anot direkcijos atstovų, niekada nėra buvę.

„Istoriškai birželio apyvarta būdavo mažesnė nei gegužės, bet šis yra išskirtinis, nes MSC pradėjo konteinerių transšipmentą. Jo apyvarta išaugo 10 kartų, o iki metų galo turėtų būti šie skaičiai daug didesni”, – sakė Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas.

Tačiau 14,8 proc. mažėjo skystųjų krovinių apyvarta.

„Lietuvos geležinkelių” vadovų teigimu, tai jausis vasarą, o rudenį turėtų atsistatyti”, –  sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Sumenko prekyba šviesiai naftos produktais, kuriuos krauna Krovinių terminalas. Tarp vienuolikos Rytinių Baltijos uostų visur naftos produktų krova mažėja, išskyrus Rusiją”, – antrino A. Drungilas.

Tuo metu generalinių krovinių srautai per birželį išaugo 50,7 proc.

Pirmo pusmečio uosto krovos rezultatas yra +7,6 proc. – ji išaugo nuo 20,596 iki 22,162 mln. tonų.

„Labai didžiulis šuolis konteinerių krovoje, nes „Klaipėdos Smeltė” pradėjo dirbti pilnu pajėgumu”, – sakė A. Vaitkus.

Per pusmetį Rygos krova padidėjo 0,7 proc. (nuo 17,512 iki 17,629 mln. tonų), Ventspilyje – sumenko net 19,2 proc. (nuo 12,373 iki 9,999 mln. eurų), o Taline paaugo 1,4 proc. (nuo 9,948 iki 10,091 mln. tonų).

„Yra visos prielaidos šiuos metus baigti su 5-6 procentų prieaugiu. Kasmet vis atsiranda įmonė, kuri patempia į viršų. Šiemet tai yra „Klaipėdos Smeltė”. Jos metinis pajėgumas yra 1 milijonas TEU, kas yra apie 10 milijonų tonų. Tačiau tendencijos Latvijoje ir Estijoje neramina, nes visi uostai dirba su tais pačiais krovinių srautais, o jų vis mažėja. Tai reiškia didėjančią konkurenciją, nuožmėjančią kovą už kiekvieną toną. Pasidžiaugti galima trumpai, bet reikia įsitempti ir dirbti. Galbūt pamačius šias lenteles užsifiksuos, kaip atsargiai reikia elgtis su ta karve, kuri duoda pieną, nes kartas nuo karto kyla norai pakeisti šį tvarų veiklos modelį. Negi nėra kitų sričių, kur reikia reguliuoti? Iki gegužės buvo įvairiausių atsirašinėjimų dėl įvairiausių projektų, o po premjero vizito viskas šiek tiek baigėsi, nes premjeras atrodo, kad suprato, jog šitą vieną geriausių Lietuvos sistemų reikia saugoti”, – sakė Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos vadovas Vidmantas Dambrauskas.

Galvoja apie rinkliavų korekciją

Per pusmetį į uostą atplaukė 3265 laivai – 23 daugiau nei pernai. Ilgesnių nei 199,99 m buvo 149 – 29 daugiau nei pernai. Laivų sraute buvo ir keturi dujovežiai, liepos 26 d. laukiama atplaukiant dar vieno.

Uosto direkcija per pusmetį gavo 6,11 proc. pajamų daugiau – 30,35 mln. (kai pernai 28,6 mln. eurų). Birželį augimas siekė net 18,99 proc. – pajamos augo nuo 4,618 iki 5,495 mln. eurų lyginant su 2017-ųjų birželiu.

„Per birželį gautos rekordinės pajamos iš laivų rinkliavų, nes atėjo didieji laivai. Tačiau šioje situacijoje rinkliavos jiems yra didesnės nei aplinkiniuose uostuose, nes jos yra kaip pilnai pakrautam laivui ir toje vietoje turėsime priimti sprendimus kartu su ministerija ir Vyriausybe, nes tik jos nutarimu tai daroma”, – sakė Uosto direkcijos finansų direktorius Martynas Armonaitis.

„Diskusija yra sena. Žingsnis iš MSC jau yra žengtas, mes dabar teiksime siūlymus ministerijai ir Vyriausybei. Tai yra neišvengiamas dalykas norint išlaikyti tokias linijas. Taip pat jau dirbama, kad išgilintume akvatoriją iki 15 arba 15,5 metrų”, – sakė A. Vaitkus.