Pirmadienį, Klaipėdos kruizinio sezono vidurio proga, Uosto direkcija pristatė įgyvendintą projektą, kurio metu buvo sukurtas originalus nemokamas uostamiesčiui skirtas audiogidas.
Tikimasi, kad Anikės lūpomis kalbantis gidas „Klaipėda Audio Guide” bus naudingas ne tik kruizinių laivų turistams, nes yra parengtas ir anglų bei vokiečių kalbomis, bet ir vietiniams, taip pat ir patiems klaipėdiečiams.
Idėjos autorė, Uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier pasakojo, kad pingant kruizinėms kelionėms vis daugėja turistų, kurie nebeperka užsakomųjų ekskursijų ir patys renkasi savarankiškas keliones po uostą, į kurį atplaukia laivas. Todėl kruizinių linijų atstovai vis ragindavo ieškoti sprendimų, kaip tokius turistų būtų galima užimti.
„Tad kilo mintis sukurti turistinį maršrutą pėsčiomis po Klaipėdos senamiestį su nuotaikingu Anikės pasakojimu. Jis neapkrautas skaičiais, istoriniais faktais. Yra didysis ir mažasis maršrutas, trunkantys apie valandą ir pusantros, apimami 35 objektai ir 17 stotelių”, – pasakojo K. Gontier.
Programėlėje taip pat eksponuojama daugiau kaip 80 nuotraukų, yra parengti 3 trumpi pristatymai apie Lietuvą, Klaipėdą ir Klaipėdos uostą.
Pasak jos, programos sukūrimo projektas buvo finansuotas iš specialios europinės programos, skirtos kruizinei laivybai. Bendra projekto vertė – 29 tūkst. eurų, iš kurių parama sudarė 90,5 proc. , o likusias lėšas skyrė Uosto direkcija.
Interneto ryšio reikia tik parsisiųsti programėlę, o vėliau ji veikia ir be tokio ryšio. Teigiama, kad ją bus galima papildyti, keisti, išplėsti ne tik Klaipėdos ribose – jau buvo pasiūlymas ir Palangą apimti.
„Svarstėme viduje – daryti ar nedaryti, bet nugali geranoriškumas, nors kruizinė laivyba direkcijai atneša tik 1,5 procento pajamų”, – sakė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Tekstus sukūrusi rašytoja Daiva Molytė-Lukauskienė sakė, kad vaikštinėdama po Klaipėdą jau buvo užrašiusi ne vieną istoriją apie miestą, Anikę, tad taip sutapus aplinkybėms mielai ėmėsi juos adaptuoti audiogidui. Jam balsus „paskolino” diktorius Viktoras Linartas ir aktorė Marcelė Vikaraitė.
Tiesa, kai kurie gidą jau išbandę „Atviros Klaipėdos” skaitytojai stebėjosi, kad didžioji dalis tekstų visomis kalbomis įgarsinta vyrišku balsu, nors perteikiami Anikės įspūdžiai.
Taip pat teigiama, kad programėlė stringa net naujausiuose telefonuose, tokiuose kaip „iPhone X”.
Projektą įgyvendinusios UAB „Peritus sprendimai” partneris Andrius Šiaudinis teigė, kad tai buvo vienas kūrybiškiausių darbų per 10 metų įmonės istoriją.
„Po kelionių atsimenami ne istoriniai faktai, o emocija. Populiarėja būtent potyriminės kelionės. Tai lyg mini audioteatras. Be to, bendra tendencija yra tokia, kad turistiniai laivai didėja, kelionės pinga, keliauja šeimos, jaunėja turistai”, – sakė A. Šiaudinis.
„Ne visada labai greitai pavyksta padaryti mieste tai, ką norime, tad labai džiugina tokie partneriai. Programėlės ir popieriniai žemėlapiai yra lygiaverčiai – senesni žmonės būtent jais naudojasi. Tiesa, dar trūksta vietų, kur mieste būtų nemokamas WI-FI”, – sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Pasak jos, iki šiol šiemet jau sulaukta apie 34 500 kruiziniais laivais atplaukusių turistų. Tikimasi, kad šiemet apsilankys 80 000 tokių turistų. Jau atvyko 18 ilgesnių nei 200 metrų laivų, dar turi atvykti 22 tokie. Liepos 8 dieną vienu metu svečiavosi trys kruiziniai laivai, rugpjūčio 3 dieną irgi turėtų būti toks pat reginys. Anot R. Savickienės, į ekskursijas išvažiuoja apie 60 proc. turistų iš didžiųjų lainerių ir apie 80-90 proc. iš mažesnių.
R. Savikienė teigė, jog noras yra pasiekti 100 kruizinių laivų vizitų per turistinį sezoną, tačiau A. Vaitkus teigia, jog esant dabartinei uosti infrastruktūrai tai – nereali svajonė, maksimaliai galima priimti apie 70 laivų, nes Centrinis Klaipėdos terminalas dėl didelio apkrovimo atsisakė juos aptarnauti ir tai daro tik ekstra atvejais.
„Džiaugiuosi, kad Gusiatinų šeima nusprendė investuoti į „Laivitės” teritoriją. 21 krantinėje padarius apie 300 metrų ilgio pirsą, galės švartuotis didžiausi kruiziniai. Ministerija preliminariai pritarė tokiam planui, šiemet teikdami savo strateginį planą į jį įtrauksime ir šį projektą. Jį numato ir uosto bendrasis planas. Per kitus metus turėtų atsirasti projektas, o 2020 metais jau būtų galima pradėti ir statybas”, – sakė A. Vaitkus.
Beje, rugsėjo pradžioje Klaipėdos vyks konferencija, kurioje dalyvaus 10-ies kruizinių linijų atstovai. Teigiama, kad tai bus rekordinis skaičius per visą tokios konferencijos gyvavimo laikotarpį.
0 Comments