Klaipėdos uosto atstovai gana ilgai pabrėždavo, kad nekrauna tokių „purvinų” krovinių kaip anglis, kuo iki šiol užsiimdavo Ryga. Tačiau situacija keičiasi.

Anglies (antracito) krova pietinėje miesto uosto dalyje jau užsiima ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), ir Kamineros krovinių terminalas. Pastarasis Smeltės kvartalo gyventojus jau „džiugina” durpių dulkėmis, metalo krovos triukšmu naktimis ir savaitgaliais, tad toks naujas krovinys žmonėms tapo dar vienu nemaloniu siurprizu. Be to, iš sandėliavimo aikštelės, įrengtos Perkėlos gatvėje, į terminalą zujantys anglimi pakrauti sunkvežimiai jau bjauroja ir miesto gatves.

Kamineros terminalo teritorija jau pilna antracito (akmens anglies). Skaitytojo nuotr.

Jau sotūs durpėmis ir metalu

Nuo pavasario individualių namų savininkų bendrijos „Smeltė“ pirmininko pareigas pradėjęs eiti Tadas Baltuonis „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad iki šiol šis individualių namų kvartalas kentėjo ir nuo Kamineros terminalo kraunamų durpių dulkių, ir nuo metalo laužo krovos triukšmo ir naktimis, ir savaitgaliais. Metalo krovos „koncertą” dar esą papildo ir bendrovė „Vakarų krova”.

„Ne gyvenvietė įsikūrė prie krovos kompanijų, o jos čia atėjo. Tačiau suprantame, kad uostas turi veikti ir dirbti, bet turėtų būti paisoma ir šalia, vos už kelių dešimčių metrų esančių gyventojų – juk įmanoma nekrauti metalo naktimis”, – sakė T. Baltuonis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nebežinau kur kreiptis…..va tokiame triukšme miega mano vaikai jau 5 naktis!!!! Klaipėdoje… Marių gatvė… Ir beveik kiekvieną mėnesį naktimis taip krauna metalą!!!!!!! Kai vėjuota …..tai net ant palangių pilna metalo dulkių!!!!! Įdomu kiek viršija LEISTINĄ TRIUKŠMO NORMĄ!!!!! KIEK DAR METŲ MES TURIME GYVENTI IR AUGINTI VAIKUS TOKIAME TRIUKŠME!!!!! KOKIOS BUS SVEIKATOS PASEKMĖS!!!!” – socialiniame tinkle rašė ir vaizdo medžiaga pasidalino šio kvartalo gyventoja Jurgita.

Smeltės žmonių nerimas ir nepasitenkinimas dar labiau išaugo, kai pirmadienį jie pastebėjo, jog aplink namus pradėjo kauptis dar nematytos dulkės, o Kamineros terminalo teritorijoje pradėjo augti naujo juodo sandėliuojamo krovinio krūvos.

„Praėjo važinėti virtinės sunkvežimių, anglimi ypač ištepusių Senosios Smiltelės gatvės atkarpą, šiek tiek mažiau Minijos gatvę ir Jūrininkų prospektą. Išaiškinome, kad jie veža anglis iš teritorijos Perkėlos gatvėje. Ar jie turi leidimus vykdyti tokių produktų krovą? Iki kvartalo jau būdavo atpučiamos dulkės ir nuo anglies, kurią krovė „Klasco” savo teritorijoje Smeltės pusiasalyje, o čia viskas žymiai arčiau. Nei metalo laužas, nei dabar anglis Kamineros terminalo teritorijoje nėra apdengta, po 18 valandos niekas tų krūvų ir teritorijos nelaisto, nes niekas ten nebedirba”, – sakė T. Baltuonis.

Jo duomenimis, anglies krova bus tris paras vykdoma į laivą „Federal Mosel“, kuris jau plaukia į Klaipėdą.

Anglį Smeltės pusiasalyje jau krauna ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”). Martyno Vainoriaus nuotr.

Leidimai yra

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad informacija, kokį krovinį ruošiasi išgabenti laivas „Federal Mosel“, nėra vieša, nebent šią informaciją sutiktų pateikti laivo agentas.

„Krovinių rūšis, kurios yra uoste, dažniausiai žinome per savo stebėjimo sistemas, o pavojingiems kroviniams (į šią kategoriją anglys nepatenka) turime atskiras sistemas. Uosto įmonės apie numatomus krauti krovinius mūsų informuoti neprivalo, leidimus krovai išduoda atitinkamos institucijos. AB KLASCO apie tai, kad Smeltės pusiasalyje kraus/sandėliuos antracitą mus buvo informavusi”, – atsakydamas į „Atviros Klaipėdos” klausimus apie anglių krovą „Klasco” ir Kaminero terminaluose teigė A. Drungilas.

Tokie sunkvežimiai, pilni antracito (akmens anglies) pastarosiomis dienomis zuja į Kamineros krovinių terminalą, teršdami gatves. Skaitytojo nuotr.

Kamineros terminalo vadovas Vaidas Intas teigė, kad „jau seniai krauna” anglį, tačiau detaliau į klausimus, ar turimi visi reikiami leidimai tokiai krovai panoro atsakyti raštu.

„Kaip mes kitaip galime dirbti, jei yra laivo pakrova? Kaip pat įsivaizduojate? Mes darbo dienomis, kai nėra laivo, dirbame tik darbo valandomis, o kai yra laivo pakrova, turime dirbti ištisą parą. Kitaip ir kituose uostuose nebūna”, – apie metalo krovos triukšmą sakė V. Intas, patikinęs, kad dėl triukšmo iki šiol bendrovė nėra sulaukusi kokių nors kontroliuojančiųjų institucijų sankcijų.

„Kraunama ne anglis, antracitas. Nesu chemikas, negaliu pasakyti, ar tai tas pat produktas, bet tikriausiai kažkas panašu. Čia kalbate apie tai, kur 15 minučių rašė, video? Kas čia dulka? Aš nematau, kas čia dulka. Prie krantinių kažkur, kažkas gyvena, aplink visą uostą gyvena. Jei vieną naktį patriukšmauja, tai ką dabar padarysi? Daug kriterijų yra, į kuriuos reikia žiūrėti, ir rinkimai artėja, dar kas nors. Laikraštyje sužinai daugiau, nei pats žinai”, – savo ruožtu aiškino „Kamineros grupės” vadovas ir įkūrėjas Arūnas Tuma.

Anot jo, teritorija Perkėlos gatvėje, iš kurios gabenamas antracitas, yra krovos terminalo dalis.

Į „Atviros Klaipėdos” klausimus atsiųstuose Kamineros krovinių terminalo atsakymuose nebuvo detalizuota, nuo kada vykdoma antracito krova, tik konstatuota, jog ji vykdoma. Taip pat buvo patvirtina, kad Perkėlos gatvėje esanti aikštelė yra šiai bendrovei priklausantis objektas, kur vykdomos krovos ir sandėliavimo operacijos.

„Kamineros krovinių terminalo aplinkos monitoringo programoje antracitas yra įtrauktas”, – rašoma atsakyme.

Antracitas yra seniausia ir tankiausia iškasama anglis. Aplinkos apaugos agentūros patvirtintoje Kamineros krovinių terminalo aplinkos monitoringo programoje iš tiesų numatyta, kad įmonė gali krauti šį birų krovinį, taip pat medienos skiedras, keramzitą, skaldą, žvirgždą, nefasuotas durpes. Taip pat nurodoma, kad kraunant birius krovinius esant sausam orui ar stipriam vėjui sandėliuojami kroviniai turi būti uždengti smulkių akučių uždangalu, teritoriją turi valyti su traktoriai su šluotomis, turi būti naudojamas drėkinimo įrenginys.

Nuo Kamineros krovinių terminalo iki artimiausių gyvenamųjų namų – vos 100 metrų.

„Nei metalo laužas, nei dabar anglis nėra apdengta, po 18 valandos niekas tų krūvų ir teritorijos nelaisto. Gatvėje iki „Kamineros” niekas nešluoja krovinio likučių. Kaip iš viso išduodami leidimai tokiai veiklai prie pat gyvenamųjų teritorijų? Kas bus kai kraus už 100 metrų nuo gyventojų laivą ir anglis bus keliama greiferiais į 20 metrų aukštį? O jei išduodami tokie leidimai, tai ar kas nors Savivaldybėje, Uosto direkcijoje, Aplinkos apsaugos agentūroje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre kontroliuoja, prižiūri?” – klausia T. Baltuonis.

Žada tikrinti

Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas  Andrius Kairys „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad į šį signalą bus sureaguota ir bus atliktas patikrinimas, ar vykdoma veikla nepažeidžia teisės aktų, ar yra gauti visi leidimai.

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė savo ruožtu patikino, jog skyriaus specialistai nuvyks pasižiūrėti, ar nėra teršiamos miesto gatvės. Po pietų Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis jau informavo, kad patikrinimas buvo atliktas, bet jo metu buvo užfiksuota, kad specialus traktoriukas valo gatves.

„Susisiekėme ir su Kamineros terminalo vadovu, jis pažadėjo, kad bus skirta ir papildomų priemonių gatvėms prižiūrėti. Tačiau mes vis tiek dar surašysime atitinkamą reikalavimą. Jei gyventojai pamatytų, kad situacija nesikeičia, visada gali pranešti ar telefonu, ar parašyti elektroninį laišką adresu viesojitvarka@klaipeda.lt ir būtinai reaguosime”, – sakė S. Valiulis.

Maršrutas, kuriuo iš sandėliavimo aikštelės į Kamineros krovos terminalą sunkvežimiais vežama anglis.

Nacionalinio visuomenės sveiktos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė teigė, kad pastaruoju metu nebuvo gauta nė vieno gyventojo skundo dėl triukšmo Smeltės kvartale.

„Jei gyventojai kreiptųsi raštu, tikrai reaguotume ir derintume laiką, kada būtų galima išmatuoti triukšmo lygį jų namuose, tai darome net ir naktį. Aišku, gali būti šiek tiek sudėtinga parinkti laiką, nes gyventojai juk nežinos, kurią naktį bus vykdoma krova, o jei klaustume įmonės, tai būtų lyg perspėjimas, bet viską tikrai įmanoma padaryti”, – sakė D. Karalienė.

Pasak jos, ši institucija gali išmatuoti ir dulkėtumą gyventojų patalpų viduje, tačiau jei norima tai daryti šalia namų, lauke, dėl to jau reikia kreiptis į aplinkosaugininkus.