„Lietuvos geležinkeliai“ praneša Klaipėdai parengę ir pateikę specialų priemonių planą, kurį įgyvendinus mieste esą gerokai mažės traukinių keliamas triukšmas. Dalies priemonių imtasi nedelsiant, sudėtingesni ir brangių investicijų reikalaujantys sprendimai suplanuoti ir bus įgyvendinami pagal nustatytą grafiką.
Geležinkelio, Pušyno, Stadiono, Malūnininkų, Smilties Pylimo, Dariaus ir Girėno bei kitų aplinkinių gatvių gyventojams pravažiuojančių traukinių dundesys ne visada kelia vien nostalgiškus kelionių jausmus.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Klaipėdoje geležinkelis driekiasi per miesto dalį, todėl jo daromas poveikis aplinkai yra jautrus. Anksčiau šis faktorius, akivaizdu, nebuvo aukštai pakeltas prioritetų sąraše. Mūsų matymas yra kitoks. Geležinkelis turi tapti darnia miesto susisiekimo dalimi, būti patogus ir naudingas tiek vietos verslui, tiek keleiviams, tiek ir miesto gyventojams. Įsilieti į miesto infrastruktūrą, atverti naujas galimybes. Todėl per pastaruosius mėnesius atlikome išsamią analizę, aktyviai konsultavomės ir su vietos bendruomene, ir su Klaipėdos miesto institucijomis. Taip suplanavome veiksmingai triukšmą mažinančias priemones, kurių dalį jau spėjome įgyvendinti. Nuosekliai skaudulys, kankinęs vietos gyventojus metų metus, bus panaikintas“, – pranešime spaudai cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direktorius Karolis Sankovski.
Kas padaryta
Išanalizavus traukinių garsą sukeliančius veiksnius, įvertinta, kad poveikį aplinkai ir gyventojams galima imti mažinti netrukus. Tai jau padaryta.
Taip ant Herkaus Manto viaduko atsirado 3 m aukščio akustinės užtvaros. Klaipėdos stotyje sumažintas didžiausias traukiniams leidžiamas greitis. Sumažintas ir lokomotyvų garsinio signalo stiprumas: ilgą ir šaižų signalą pakeitė ženklas „Tyliai švilptelėti“.
Šio mėnesio pradžioje geležinkelio keliuose ištaisyti nelygumai, tiesiogiai įtakoję triukšmo ir vibracijos lygį. Toje pačioje atkarpoje pakeisti iešmų sutvirtinimai. Šiomis dienomis čia prasidės ir bėgių sandūrų sutvirtinimo darbai. Tai mažina pravažiuojančių traukinių keliamą triukšmą ir vibraciją.
Be to, parengtas ir patvirtintas Anglinės kelyno rekonstravimo projektas, kuris sumažins pro Klaipėdos geležinkelio stotį riedančių sąstatų skaičių.
Kas laukia
Liepos pradžioje pirmą kartą pristatytoje „Lietuvos geležinkelių“ grupės strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. į infrastruktūros gerinimą bus investuota daugiau kaip 6 mlrd. Eur. Teigiama, kad dalis šių investicijų tiesiogiai palies ir klaipėdiečius.
Dar iki 2030 m. planuojama elektrifikuoti geležinkelio liniją nuo Kaišiadorių iki Draugystės st., o visus senus lokomotyvus pakeisti naujais ir moderniais, tylesniais. Didelė dalis jų bus varomi elektra, užtikrinant ne tik gerokai mažesnį triukšmą bet ir taršą į aplinką. Bendrovės lėšomis rengiamasi kompleksiniam lokomotyvų stabdymo sistemų pakeitimui naujomis.
Dar greičiau – iki 2019 m. Klaipėdos mieste bus keičiami iešmai, jų sutvirtinimai.
Rengiamasi triukšmo sienelių įrengimui. Dariaus ir Girėno, Stadiono, Smilties Pylimo, Geležinkelio, nuo triukšmo papildomai saugos specialios 3-6 m aukščio užtvaros, kurių bendras ilgis siektų iki 1250 m. Preliminariai vertinama, kad šios priemonės įrengimas kainuos daugiau kaip 2 mln. Eur. Ją finansuoti rengiamasi ES fondų lėšomis, o dėl įrengimo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe.
Siekiant maksimaliai mažinti daromą neigiamą poveikį aplinkai, ateityje prireiks ir dar labiau suvienytų institucijų, įmonių bei bendruomenės veiksmų.
Girulius visai netčia pamiršot, ponai geležinkeliečiai. Triukšmo ir vibracijos matavimai, šiemet daryti, parodė viršijamas normas, bet jūs tai ir taip žinote. Girulius jūs prisiminsit.