Klaipėdos miesto Taryba, nutarusi pradėti Rusų sąjungos nario Viačeslavo Titovo įgaliojimų netekimo procedūrą dėl jo teiginių apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, kitu sprendimu išreiškė pritarimą, kad uostamiestyje būtų įamžintas šis pokario didvyris.
Šis sprendimas buvo priimtas ne be diskusijų, kurias inicijavo tas pat V. Titovas, vėliau vienintelis balsavęs prieš. Posėdyje dalyvavę trys Rusų aljanso nariai balsuodami susilaikė.
„Jūs visi žinote apie nuosprendį, kurį aš parodau, ar šis nuosprendis buvo peržiūrėtas? Pateikiu jums informaciją, kuri yra viešai paskelbta. Tai nėra mano išmislas. Tai yra oficialus dokumentas LTSR Aukščiausio Teismo sprendimas. Pradėjus ieškoti daugiau informacijos radau ir pasidalinau. Jei žudė, tai ir buvo už ką, siaubingai apie tai pareiškė Arūnas Barbšys. Vietoje aptarimo ir diskusijos iškart pasirodė prokuratūra. Siūlau atsikvėpti ir atidėti šį klausimą, kad būtų gauta maksimali informacija, pasikviesti kitų šalių ekspertų. Miesto, kuriame gimė Vanagas, valdžia nesutiko jo įamžinti dėl jo pokario veiklos. Su pagarba visiems Lietuvos gyventojams. Aš iš sentikių, mano šeima gyvena Lietuvoje iš caro laikų. Mano senelė po karo turėjo išbėgti į Klaipėdą dėl banditų veiksmų”, – dėstė V. Titovas.
„Viačeslavai, aš noriu pakalbėti apie Lietuvos teismą 1946 metais, nuteisusį mano tetą Birutę. Ją dešimčiai metų į konclagerį išvežė už lapelį, kuriame nesutinkama bažnyčią paversti šokių aikštele. Ją tardė išplėšdami nagus, kai ji buvo nepilnametė. Titovai, ar tu skaitei, kaip buvo kankinamas Ramanauskas? Jam buvo išdurta akis, organai pjaustomi. Jei mane taip pusę metų kankinę, nežinau, kur aš bučiau padėjęs parašą”, – dėstė konservatorius Laisvūnas Kavaliauskas.
„Po 1990 metų visi teisiniai dokumentai aiškiai konstatuoja, kad nuo 1945 iki 1990 metų vyko reokupacija, tai visos tos bylos yra neligitimios. Tai politinė sufabrikuota byla. Buvo paskelbta reabilitacija. Kai kurios reabilitacijos buvo atšauktos, nes dalyvavo kai kurie partizanai ir holokauste. Bet Vanago tarp tokių nėra ir žydai tai pripažįsta”, – sakė liberalas, istorikas Vygantas Vareikis.
„Laikotarpis buvo labai žiaurus, vieni nukentėjo nuo vienų, kiti nuo kitų. Bet tai buvo okupuotos valstybės teismas, žmonės buvo kankinami, laidojami kaip šunys. Bet balsuokim ir baikim tas kalbas”, – teigė Vytautas Čepas.
„Ar tikite ir trojkomis, kurios vyko Stalino laikais?” – V. Titovo klausė liberalas Arvydas Cesiulis.
„Kalbėjau dar vakar su Vanago dukra. 1990 metais yra ir dokumentuota nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kad jis buvo reabilituotas. Vanagas yra apdovanotas ne vienu apdovanojimu, yra aiškiai istorikų išnagrinėta ir atsakyta. Titovas paima mano žodžius iš konteksto. Taip, žudė NKVD’istus, kolaborantus, tai buvo laisvės kova. Abejoti ir skelbti tokią šmeižikišką informaciją yra netinkama”, – dėstė Arūnas Barbšys.
„Gal Titovas viso to nežinojo ir suklydo, gal jis dabar atsiims savo žodžius, atsiprašys ir nebereikės visos toks komisijos”, – teigė Nina Puteikienė.
„Dirbu jau ne vieną kadenciją su Titovu komitete. Ateina su tam tikrais paruoštukais. Netikiu, kad sėdėjo naktimis prie kompiuterio ir ieškojo informacijos. Ir šiandieninė jo kalba buvo paruošta. Nereaguokime į tas jos nesąmones ir balsuokime”, – sakė Rimantas Taraškevičius.
„Čia tik mano darbas. Negi negaliu įsigilinti į klausimą ir duoti klausimų? Galbūt kitą kartą aš prabalsuosiu už, jei rasime kompromisą”, – reagavo į tai V. Titovas.
„Šiandien mūsų užduotis buvo nepasiduoti provokacijai, tad kolega Audrius šiek tiek paslydo. O tu, Viačeslavai, mūsų istorijos neperrašysi”, – teigė Vaida Žvikienė.
„Ta maža atminimo lentelė, dėl kurios pakabinimo mes šiandien diskutuojame, išjudino netikėtai galingą procesą, skaudžias mūsų valstybės istorines atodangas. Atrodo, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir šiandien kovoja, ir šiandien yra rikiuotėje, ir šiandien yra su visais tais, kurie vertina, gerbia ir girdi Lietuvą kaip laisvą, nepriklausomą, teisinę valstybę“, – sakė meras Vytautas Grubliauskas.
Partizanui skirta memorialinė lenta bus atidengta ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto pastato (S. Nėries g. 5), kuriame A. Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937-1939 metais. Prasidėjus pirminiams svarstymams tai buvo planuota padaryti rugsėjo 1-ąją.
Dėl Lietuvos partizanų vado atminimo įamžinimo į Klaipėdos miesto merą kreipėsi A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Siūlymui įamžinti šio Lietuvai svarbaus žmogaus atminimą vienbalsiai pritarė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų komisija.
labai didelė klaida kabinti tokią lentutę adresu S. Nėries g. 5, nes tai būtų nepagrba Vanagui. na, o gal jis ir gatės pvadinimą perims,kas būtų adekvatu