P0

Miestas

Nagrinės “karą” tarp miesto ir uosto (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-08-01


Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA), visuomenine organizacija „Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją“ (KIDE) kartu su kitais projekto partneriais, tarp kurių yra ir miesto Tarybos opozicijoje dirbanti politikė Nina Puteikienė, trečiadienį pranešė, jog rugsėjo 14 dieną Klaipėdoje surengs konferenciją „Miestas ir uostas: karo zona“.

Teigiama, kad konferencijos tikslas yra “išgirsti viešosiose tribūnose nutylimą kitą nuomonę, diskutuoti apie dviejų bendrųjų planų viename mieste rengimo kolizijas, Uosto bendrojo plano viršenybę prieš miesto bendrąjį planą, uosto plėtros mieste galimas pasekmes, įtakas ir pavojus dar didesnei miesto taršai, verslui, bendruomenei ir jos gyvenamajai, socialinei aplinkai bei ilgalaikei miesto raidai”.

Konferencijos ženklą sukūrė dizaineriai Kęstutis Mickevičius ir Alvydas Klimas. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Uosto taršą galima suvaldyti, bet į tai reikia investuoti. Reikia ir naujų krovininio transporto koridorių, bet jų nėra nei miesto, nei uosto planuose. Planuojant uosto plėtrą turi būti vienodai ir lygiai įvertintos abi alternatyvos – ir Melnragės, ir Būtingės. Tai, kad klausimo sprendimas skeliamas į dvi dalis, vieną perkeliant į Lietuvos bendrojo plano regimo procedūras, mūsų netenkina. Proceso pagrindas yra dialogas ir jis prasideda. Iš pradžių uostas teigė, kad giliavandenio uosto poveikis krantams bus tik Melrnagėje, o dabar jau pripažįsta, kad visame pajūryje. Iš pradžių kalbėjo tik apie žabtvores, o dabar jau kalba apie kietąsias krantovarkos priemones. Matematinis modeliavimas daromas remiantis 1957 metų duomenimis, nes kitų ir nėra. Tai kokia kokybė to modeliavimo? Dėl to mes ir darysime tą konferenciją. Gerėjant gyvenimui keliami ir didesni reikalavimai gyvenamajai aplinkai. Uostas visada norės didinti krovos apimtis, o miesto žmonės reikalaus mažinti taršą ir taip konfliktas programuojamas dešimtmečiams į priekį. Niekas nelaimės iš to konflikto”, – spaudos konferencijos metu dėstė giruliškis Gintaras Ramašauskas.

“Nesame prieš uostą, jis yra ekonominė Lietuvos širdis. Bet jis užima tik 5 procentus miesto teritorijos ir jis negali diktuoti likusiai daliai. Jis turi eiti tuo keliu, kaip ir Vakarų Europos uostai. Girdimas tik pokyčius planuojančių specialistų balsas, o bendruomenių – ne”, – teigė N. Puteikienė.

Architektas Romas Gailius, kuris bus pagrindinis konferencijos moderatorius teigė, kad ruošiamas “ne uosto bendrasis planas, o interesų, biznio planas”.

“Brangų kostiumą – miesto bendrąjį planą, norima priderinti prie guziko – uosto plano. Konferencijos metu kalbėsime apie tai, kaip tai daroma pasaulyje”, – sakė jis.

Konferencijos programoje rašoma, kad joje pranešimus skaitys KBA pirmininkas Renaldas Kulikauskas, filosofas Arvydas Juozaitis, Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros lektorė Eglė Truskauskienė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, architektas Edmundas Andrijauskas, KBA atstovas G. Ramašauskas, Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro docentė, fizikė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, KIDE atstovas Linas Andronovas, pajūrio bendruomenių atstovas Arvydas Urbis, verslininkas Gintautas Bertašius, projekto “Modernus Ekouostas atviroje jūroje” atstovas Arturas Bogdanovas.

Taip pat konferencijos metu žadama įteikti nominaciją “Klaipėdos persona non grata”.


2018-08-01

3 komentarai “Nagrinės “karą” tarp miesto ir uosto”

  1. Tai gal vyriausybėms ir reikėjo pradėti aptarimus apie miesto ir uosto pozicijas nelaukiant kol kils karas. Uostas niekada nebus savarankiškas pilnai, nes jame tai dirba klaipėdiečiai, o ne vilniečiai. Ant klaipėdiečių pečių auga uostas, didėja tarša, mažėja poilsio zonos . Taršų suvaldymui reikia į jas investuoti, nes mokslas nestovi vietoje. Tarša automatiškai didėja, didinant uosto apkrovas :buvusio žvejybos uosto, Begos,Prekybos uosto nemažą dalį krovinių sudaro trašos, kurių šimtai tonų paskleidžiama į aplinką. Pasidomėjus, kada paskutinį kartą buvo pagerintas saugus krovinių perkrovimas (taršos realus sumažinimas) bijau , kad tikrovė tikrai atrodytu bauginanti. Tai vyksta dar nuo tarybinių laikų ir taršų mažinimo ataskaitos tikrai nesako tiesos.

  2. Galiu tik padėkoti atviraklaipeda.lt už abiejų pusių įsilinguojančio disputo tarp uosto ir miesto bendruomenės matymą, korektišką informacijos
    pateikimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt