Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba nusprendė bandyti išjudinti iš mirties taško dar nuo 2003 metų vis neišsprendžiamas muitinės Pilies jūrų uosto posto problemas.

Šios tarybos posėdyje dalyvavęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas teigė, kad šis postas, veikiantis Birių krovinių terminalo (BKT) patalpose, yra išskirtinis neigiama prasme – „ir pats pastatas, ir netinkamas tikrinimo vietų išdėstymas”.

Muitinės Pilies jūrų uostas veikia ne tik apgailėtinos būklės, bet ir nuolat geležinkelio sąstatų blokuojamose patalpose. „Google Street View” nuotr.

Anot jo, nuo 2003 m. vis bandoma sukurti tinkamą infrastruktūrą – planuota postą įrengti Strėvos gatvėje, 2014 m. nuspręsta perkelti į Nemuno g. 143, bet vėl persigalvota dėl vietos. Tad dabar Pilies postui priskiriami kroviniai tikrinimui gabenami į Malkų įlankos postą (atstumas 4,2 km), o tai didina kaštus, reikalingi papildomi žmogiški ištekliai ir ilgesnis tikrinimo laikas.

„Didėjant krovos apimtims problema tik gilėja. Malkų įlankos postas jau dabar gerokai viršija pajėgumus. „Klaipėdos Smeltėje” laikinai būtų skirta aikštelė mobiliai įrangai ir laikinos administracinės patalpos, bet yra rizikų, nes tai – laikinas sprendimas, o ir teritorija priklauso vienai įmonei, to iš valstybės pozicijų neturi būti. Tai neturėtų likti nuolatiniu variantu. Reikia toliau ieškoti vietos. Mažiausiai norime tapti stabdžiais uosto augime. Muitinė turi matytis tik tiem, kam reikia, o ne sąžiningam verslui”, – teigė Vygantas Paigozinas.

LKAB „Klaipėdos Smeltė” generalinis direktorius Rimantas Juška teigė, kad dabar tiek muitininkai, tiek vežėjau laviruoja tarp geležinkelių, laukia sąstatų „langų”.

„170 tūkstančių vagonų per metus pravažiavo, muitininkai tuo metu negalėjo išeiti nei į kairę, nei į dešinę, nevyko darbai. Padėtis blogėja. Malkų įlankos postas, geriausias, jau dirba maksimaliu pajėgumu, o jį dar norima paversti regioniniu, kuriam priklausytų 50 muitinės sandėlių, LEZ ir kiti objektai. Tai reiškia, kad uostas būtų pastatytas į vieną eilę ir turėtų laukti, o tai jau grėsmė prarasti krovinius. Jei transšipmentas bus užlaikomas 5-7 paras, tai didelė grėsmė. Reikia atskiro pasitarimo, kokie bus sprendimai”, – dėstė R. Juška.

„Pastatyti muitinės rentgeno aparatą šalia devynaukščių namų be galimybės privažiuoti – toks buvo ankstesnis sprendimas. Rodėme didelę iniciatyvą ieškant vietų, nors tai turėtų daryti Pasienio postų direkcija”, – savo ruožtu teigė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, pabrėžęs, jog svarbu, kad dabar jau Medininkų poste didėja pralaidumas.

„Yra didžiulis nesusikalbėjimas. Klausimas labai svarbus, bet nesprendžiamas penkis metus, dalyvauja šešios institucijos. Turi būti bendras visų susijusių institucijų pasitarimas, kur būtų labai konkretus planas ir jis turi būti įgyvendinimas”, – teigė BKT vadovas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

Šiam pasiūlymui, kuris bus perduotas atitinkamoms institucijoms, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba pritarė vienbalsiai.

Beje, V. Paigozinas posėdžio metu taip pat akcentavo, kad reikia numatyti detaliuose planuose numatyti ir kur šiaurėje galėtų atsirasti naujas postas, kuris būtų reikalingas planuojamam išoriniam uostui.