Mūsų frakcija Klaipėdos savivaldoje nedalyvaus apkaltos procese prieš Rusų sąjungos narį Viačeslavą Titovą, kadangi tai gali privesti prie rusų diasporos skilimo bei sukelti bereikalingą priešpriešą visuomenėje. Tačiau padėtis, tvyranti miesto Taryboje, mus neramina.

Dar vakar mes, klaipėdiečiai, didžiavomės tuo, kad mūsų uostamiestis yra vienas iš pačių tolerantiškiausių Lietuvos miestų. Didžiavomės, nes pakantumo ir geranoriškumo atmosfera Klaipėdoje formavosi daugybę metų aktyviai dalyvaujant tautinėms bendrijoms, visuomeninėms organizacijoms, rusakalbėms mokykloms ir taip toliau.

Ir staiga tiesiogine to žodžio prasme per valandą Klaipėda Lietuvoje tapo nesantaikos vieta.

Priešprieša prasidėjo nuo to, kai Klaipėdos tarybos narys, turintis 10 metų politikos patirtį, vadinantis save politologu, nesugebėjo arba nematė reikalo korektiškai, be įžeidinėjimų, išdėstyti savo požiūrio finansų komiteto posėdyje svarstant pokario lietuvių partizano A. Ramanausko – Vanago memorialinės lentos įkūrimo ant buvusio pedagoginio instituto pastato, kuriame šis mokėsi, klausimą. Jis taip pat galėjo balsuoti prieš, nesileisdamas į detales.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal oficialią valstybinę versiją A. Ramanauskas-Vanagas paskelbtas nacionaliniu didvyriu, prieš stodamas į konfrontaciją su šia pozicija politikas turėjo suprasti savo atsakomybę ir pasverti kiekvieną pasakytą žodį. Jo publikacijos šia tema socialiniuose tinkluose dar labiau įkaitino situaciją ir reakcijos laukti neteko. Klaipėdos miesto Taryba inicijavo apkaltos procedūros pradžią V. Titovo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad miesto Taryboje balsuojant dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo Rusų aljanso frakcijos nariai susilaikė. Niekas iš mūsų atstovų giliai nenagrinėjo šio žmogaus gyvenimo istorijos ir mes savęs nelaikome Lietuvos rezistencijos judėjimo ekspertais. Esant tokioms aplinkybėms, mes negalėjome prisiimti atsakomybės taip Ramanausko teisėjai ar pasiskelbti jo šalininkais.

Vietiniai demokratijos rėmėjai, tarp jų ir Titovo šalininkai, dabar užsipuolė Rusų aljansą, apkaltindami jį konformizmu. Tačiau mes visada buvome pasvertos politikos šalininkai. O prie ko atvedė Titovo pasisakymai? Teisingai sakoma: vėją pasėsi, audrą turėsi. Kai kam galbūt reikalingi didžiuliai sukrėtimai, tačiau daugelis iš mūsų nori gyventi taikiai ir santarvėje, dirbti, auginti vaikus.

Mes nekviečiame eiti prieš savo sąžinę, bet, sutikite, kažkam naudinga kilusi konfrontacija. Ji reikalinga tiems, kas nori visus Lietuvos rusus pateikti kaip priešus arba nelojalius piliečius. Neatsitiktinai šiandien daugelis laikraščių ir politologų neišskiria dviejų politinių jėgų Klaipėdoje – Rusų aljanso ir Rusų sąjungos, kuriai priklauso V. Titovas, nors skirtumas yra principinis. Išvedamas bendras vardiklis ir tai yra pavojinga tendencija.

O koks šiandieninių V. Titovo batalijų ir tendencingų pareiškimų finalas (gal dar ir ne visai finalas)?

Tremtinių sąjunga netrukus kreipėsi į paminklų, datų ir įvykių įamžinimo komisiją, reikalaudama nugriauti Pergalės memorialą Klaipėdoje. O kas nors tikėjosi kitokios reakcijos? Reikia suprati, kad akmuo, įmestas į vandenį, skleidžia ratilus. Daugelis rusakalbių klaipėdiečių sako, kad šiandien jie jaučia nepasitikėjimo ir pavojaus jausmus tarsi vėl būtume sugrįžę į 90-uosius. Internetas tiesiog sproginėja nuo neapykantos ir pykčio. Vėl skamba seniai pamiršti „lagaminas – stotis – Rusija”. Prieš V. Titovą prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o ant pedagoginio instituto pastato greitai atsiras A. Ramanausko – Vanago memorialinė lenta. Tai ką mes galiausiai turime?!..

Be to, batalijų, užgriuvusių V. Titovą ir visus rusus, įkarštyje jautri etikos ir politkorektiškumo sergėtojų ausis neišgirdo kito miesto Tarybos nario – konservatoriaus A. Barbšio pasisakymo: „Jei partizanai žudė taikius gyventojus, vadinasi, buvo už ką”. Be to, pasinaudoję situacija, dešinieji radikalai pasiūlė išmesti Rusų aljansą iš valdančiosios koalicijos, kadangi pagal jų žodžius „tai penktoji kolona ir galimų sunkių išbandymų Lietuvai metu jie būtinai pereis į priešo pusę”. Tai mums suteikia teisę kreiptis į etikos komisiją ir ten ginti savo garbę ir orumą.

Originalus pareiškimo tekstas rusų kalba – čia.