Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Pradėjo įrenginėti Vydūno skverą (11)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-08-07


Būsimajame Vydūno sode, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, ėmė darbuotis statybininkai – pradėti kirsti senieji medžiai, teritorija baigiama aptverti tvora.

Pagal sutartį 484 tūkst. eurų vertės darbus bendrovė “VVARFF” turi baigti iki kitų metų rugsėjo, terminas gali būti pratęstas du kartus, bet ne ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui. Vydūno paminklas, kurio pastatymu rūpinasi VšĮ “Mažosios Lietuvos kultūra”, čia turėtų iškilti kitų metų gegužę.

Bus iškirsti visi skvere augę medžiai, o vietoje jų pasodinti nauji, kurių dauguma bus obelys. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kodėl kerta medžius?

Pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą čia iš viso bus iškirsti 23 saugotiniems priskiriami medžiai. Tokiems užmojams jau viešojo svarstymo metu priešinosi kai kurie visuomenės atstovai. Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistės Romualdos Chuševės, medžių kirtimas buvo ilgokai derinimas, tačiau galiausiai buvo gautas ir aplinkosaugininkų, ir paveldosaugininkų leidimas.

Iš 23 kertamų saugotinų medžių daugiausiai – 14 – yra karpotieji beržai. Trijų didžiausių skersmuo 1,3 m aukštyje siekia 38 cm. Dar kertamos penkios mažalapės liepos (didžiausias skersmuo 30 cm) ir 4 paprastieji klevai (didžiausias skersmuo 51 cm).

Techniniame aikštės rekonstrukcijos projekte, kurį parengė UAB “Megaplantas”, rašoma, jog 2016-05-30 Klaipėdos universiteto botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja, želdinių specialistė Rita Nekrošienė atliktas medžių įvertinimą ir nustatė, kad tai nėra vertingi skvero augalai. Iš inventorizuotų 45 medžių 3 jau buvo žuvę (viešo susirinkimo metu jau buvo žuvęs dar vienas), 25 buvo patenkinamos ar blogos būklės, 15 buvo geros būklės, tačiau didžioji jų dalis dėl stelbimo blogai vystosi, formuoja kreivus kamienus ir neproporcingas lajas. Kitas dalis tokių medžių yra savaiminiai ir auga ant komunikacijų, paviršinė šaknų sistema ardo dangas.

“Sklype augantys medžiai šalinami, kadangi esamos tuopos yra menkaverčiai skverų, kitus medžius užšešėliuojantys medžiai. Dalis jų sergantys, per vėtras išvirstantys ir keliantys pavojų žmonėms, ypač į S. Dacho progimnaziją einantiems vaikams. Dėl tuopų užšešėliuoti esami beržai išstypę, kreivi ir neestetiški. Esami medžiai užaugę chaotiškai, peraugę, jų šaknys ardo pėsčiųjų dangas, pūkais vasaros pradžioje teršia visą kvartalą. Unikalių medžių neužfiksuota”, – rašoma techniniame projekte esančiose išvadose.

Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistės Violetos Gutauskienės, leidimas yra išduodamas tik Vyriausybės nutarimu saugotinais priskiriamiems medžiams, o tuopos tokios nėra, tad jos ir neminimos leidime.

Vietoj iškirstų medžių bus pasodintas vienas ąžuolas, 23 obelys ir trys japoninės magnolijos.

Iš projekte patiekiamų viešojo svarstymo metu pateiktų visuomenės klausimų ir pasiūlymų matyti, kad dalis jų buvo pateikta būtent dėl medžių. Pavyzdžiui, žurnalistas Žydrūnas Naujokas siūlė dalį medžių rekonstrukcijos metu palikti, tačiau jam buvo atsakyta, kad “pašalinus patenkinamos ir blogos būklės medžius likę atrodytų labai prastai”.

Vytis Cibulskis klausė, kas iškirtus medžius sukurs šešėlį saulėtomis dienomis. Anot projekto rengėjų, “šešėlį geriausiai suteikia statiniai (pavėsinės, stoginės ar pan.), kurie projektavimo užduotyje nenumatyti. Jei kalba eina apie medžius, tai net tankiai užsodintuose parkuose jie negarantuoja šešėlio, nes suoliukai statomi prie praėjimų, atviresnėse vietose. Kita vertus, ar tikrai reikalingi šešėliai, kai saulės Klaipėdos mieste per metus ir taip ne per daug. Šešėliai neleistų augti ir projektuojamiems gėlynams”.

Dėl brandžių medžių kirtimo kritiką išsakė ir architektas Edmundas Benetis. Į jos pastabas buvo atsakyta, kad “medžiai augantys miesto sąlygomis patiria daugiau streso, taršos, darnų augimą palaikančių medžiagų trūkumo, todėl jų gyvavimo amžius dar labiau sutrumpėja. Projekte numatyta sodinti miesto želdinimui pritaikytas medžių rūšis ir veisles. Palikus 5-6 sveikus, bet išstypusius ir stipriai pasvirusius medžius išsidarko bendra kompozicija, medžių ardų aukštingumai, visa erdvė atrodys keistai. Priderinus visą skvero infrastruktūrą prie kelių likusių medžių vėliau ją reikės keisti, nes esami aukšti medžiai pablogins naujai pasodintų medžių augimo sąlygas. Siekiama sutvarkyti skverą vienu etapu”.

E. Benetis abejojo ir dėl sprendimo, kokius naujus medžius čia sodinti.

“Ąžuolas pasirinktas kaip lietuvybės simbolis, derantis prie Vydūno kultūrinio palikimo svarbos ir didingumo. Likusi dalis projektuojama kaip Vydūno sodas su dekoratyvinėmis obelimis, mezgančiomis smulkius 1-1,5 cm raudonus obuoliukus, kurie ilgai nenukrenta. Kadangi skvero vizija ir idėja susijusi su Vydūno sodu – ieškota žydinčių augalų. Vydūno gimtasis Šilutės kraštas didžiuojasi magnolijų žiedais, todėl projektuojamos 3 magnolijos”, – motyvavo projektuotojai.

Ką įrengs?

Pasak Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, savivaldybė finansuoja tik skvero sutvarkymo darbus, o paminklas Vydūnui ir jo pastatymas yra VšĮ “Mažosios Lietuvos kultūra” rūpestis.

Su šios įstaigos vadovu Arvydu Girdzijausku susisiekti nepavyko, tačiau vienas iš paminklo autorių – skulptorius Arūnas Sakalauskas sakė, kad visi darbai vyksta tvarkingai ir jau rugsėjį skulptūra bus pradėta lieti iš bronzos. Ją pastatyti skvere numatoma kitų metų gegužę. Paminklo autoriai taip pat yra ir Ukrainos skulptoriai Olesis Sydorukas bei Borisas Krylovas.

Būtent paminklas Vydūnui (apie 2,7 m aukščio) ir bus pagrindinis skvero akcentas. Jis yra numatomas arčiau skvero centro, ant postamento – fontano. Centrinėje dalyje, aplink pjedestalą su skulptūra Vydūnui formuojama gyvybės simbolio silueto dalis iš deginto pilko granito plokščių su iškaltais užrašais, perkeltais iš Vydūno rašytinių šaltinių.

Kadangi skveras yra tankiai praeinama teritorija, takai bus įrengiami įstrižainės principu, skvero centre, aplink paminklą Vydūnui, suformuojant išplatintą kietos dangos erdvę. Ši dalis numatyta renginių ir edukacijų dalyviams (iki 200 žmonių).

Aplink centrinę dalį numatomos trys lokalios zonos pasisėdėjimui: “Mąstytojo suolas” priešais Vydūno paminklą, prie vieno iš numatomų akcentų – ąžuolo ir vakarinėje dalyje prie praėjimo. Prie pėsčiųjų takų bus įrengiami nauji suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, apšvietimas.

Suoliukų pagrindinė konstrukcija suprojektuota iš poliruoto pilko granito blokų. Laikantis karkasas numatytas iš nerūdijančio plieno, o pasėdai ir atlošai iš kietmedžio, padengtais lauko sąlygoms tinkančiomis medžio apsaugos priemonėmis. Su atlošais numatytas ilgasis suoliukas.

Papildomai numatoma renovuoti pėsčiųjų dangas už sklypo ribų palei Bokštų gatvę ir skersgatvį, jungiantį Bokštų bei Puodžių gatves. Sklypo šiaurinėje dalyje numatoma vieta atliekų konteineriams.

ISTORIJA

Šiemet minimos 150-osios Lietuvos atgimimo veikėjo, rašytojo, muziko, publicisto, dramaturgo Vilhelmui Storostos-Vydūno gimimo metinės.

Vilhelmas Storosta gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrityje. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją studijavo Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose, mokėsi filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslų, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbų, o 1888 – 1892 m. Kintuose jau pats mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros.

1892–1912 m. jis dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas, o 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto. Būdamas 44 metų Vydūnas išėjo į pensiją ir ėmėsi kūrybinių darbų.

Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų ir istoriografinių darbų.

Jis buvo įkūręs Tilžės giedotojų draugiją, kuriai vadovavo 40 metų. 

Vydūnas mirė Detmolde, Vokietijoje, 1953 metų vasario 20 dieną.


2018-08-07

11 komentarai apie “Pradėjo įrenginėti Vydūno skverą”

  1. Čia kaip po atominės bombos, vargšas vienas drebantis dar išlindo… Pajuoka iš Vydūno.

  2. Aš jau išsigandau, kad nebebus parko, kai pamačiau pjaustomus medžius, bet perskaičius ir pamačius projekto vizualizacijas matau kad parkas atgims naujai. 🙂 Šaunu!

  3. Pasižiūrėjus į maketą, matosi kad čia pasėdėti, praleisti laisvo laiko kažin ar kas užsuks.Kaip ir Mažvydo alėjoje.Patiks nbent bomžams. Nei pavėsio, nei jaukumo.

    • Visai ne. 🙂 Mažvydo alėjoje kasdien matau daugybę besiilsinčių žmonių, ypač jaunimo. O bomžų ten kaip tik pagaliau sumažėjo. Tad to paties galima tikėtis ir čia. Parką atnaujinti buvo būtina, nes jis pats jau buvo “bomžinio” stovio. Tad puikus žingsnis.

    • Pajuoka iš Vydūno…
      Čia ne skveras, o betonaikštė… Blogai, kad nemoka kurti nesugeba išsaugojant medžius daryti projektus. Gėda.
      Mažvydo alėjos sudarkytojai turėtų būti baudžiami. Tie betoniniai antkapiai sarkofagai, vieno kaina buvo apie 40000 litų! O kiek jų yra? Apšvietimas lyg operacinėje, vargani medeliai apkarpomi… Žodžiu pusgalvių pseudoprojektininkų vajaus pasekmės bus dar ne tokios, jeigu visuomenė nestabdys

  4. tai nereik valkiotis senom ,išpuoselėtom gatvėm, su išlakiais medžiais. Varykit tiesiai į 8; 9 , geriausiai – už Bigo . Ten ir pailsėsit.

  5. Visi norime,kad būtų gražu, kad miestas atsinaujintų. Tai ir daroma. O senus medžius keičia nauji, toks gyvenimas. Aš už atsinaujinantį miestą !

  6. Klaikiai atrodo mūsų aikštės, skverai, per peraugusius medžius neregintys dienos šviesos. O dar ir visai neblogos architektūros pastatai stelbiami šios augmenijos. Vakar ėjau Vilties gatve ir tokia neviltis apėmė- tamsu, niūru, nyku… Kaip turi jaustis gyventojai, medžiams žaliuojant, niekad neregiantys dienos šviesos. Nepasiduokime medžiofiliškai psichozei.

    • labai gražu patampa kai iškirtus medžius atsidengia apsilupinėjusios namų sienos.Manau, kad sekantis etapas – baudos tuose namuose gyvenantiems jeigu nevykdys nurodymo kuo greičiau padaryti namo remontą:D

  7. Gera buvo pereiti ūksmingą nedidelę aikšte,medžius jautei lyg lyg sargybinius , kaip ir Donelaičio aikštėje. Išraityti babcių-dizainerių klombynai gražiau nebus ,nes nususęs kičinis laivas Atgimimo aikštėj, tiek siaubą keliančios “boružės” , tiek Santuokų Rūmų aikštė – klaikūs . O , Jie , mat ,naujus plotus “įsisavina”. Labai tikimės ,kad į paskelbtą sumą įskaičiutas ir eilinis Sakalausko šedevras.

    • Kur buvęs kur nebuvęs toks Sakalauskas jau visur viską ima! Klaipėdos kartuvių autorius įkūrėjas… Gėda miestui!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt