header / full width banner
Nuomonės

Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus

Benas Volodzka, Klaipėdos forumo koordinatorius
2018-08-08


Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo. Išlietuvinimo procesui lemiamą atkirtį tuomet sudavė Martynas Jankus.

Iškilus politikos ir kultūros veikėjas Martynas Jankus (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.), vienas iš „Aušros“ leidėjų, germanizuotame Klaipėdos krašte pasiaukojamai savo veikla sugebėjo įtvirtinti nepralaužiamą tautiškumo pamatą. Tilžė tuomet tapo svarbiausiu lietuvybės centru. Būtent iš ten skleidėsi visa lietuvybės puoselėjimo veikla. Šio miesto inteligentija daug prisidėjo prie to, kad Lietuva taptų nepriklausoma valstybe, o Klaipėdos kraštas – integralia šios valstybės dalimi.

Martynas Jankus drąsiai kėlė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimo idėją. Dar 1890 m. jis įsteigė pirmąją lietuvininkų politinę organizaciją. 1917 m. Peterburge paskelbė deklaraciją dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo, o 1918 m. grįžęs į tėvynę tapo vienu iš Tilžės akto signatarų. 1922 m. M. Jankus tapo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininku. Po sėkmingo Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos, gyveno savo sodyboje Bitėnuose, kol geopolitinių sūkurių buvo nublokštas į Vokietiją.

Šio aktyvaus Lietuvos patrioto veikla tuometinei Vokietijos valdžiai anaiptol nebuvo priimtina – už jai nelojalią veiklą Jankus baustas net 40 kartų: areštu (9 kartus) bei piniginėmis baudomis.

Martynas Jankus taip pat glaudžiai bendradarbiavo su iškiliais lietuvių tautos atgimimo veikėjais. Kuomet šiandien kalbame XIX a. apie lietuvių tautinį atgimimą, pirmiausiai prisimename vyskupą Motiejų Valančių, istoriką Simoną Daukantą ir ypač tris garsiuosius gydytojus – J. Basanavičių, V. Kudirką ar J. Šliūpą. Vis tik verta pažymėti, kad vieni šie iškilūs lietuviai mažai ką būtų nuveikę, jeigu šalia jų nebūtų buvęs ir Martynas Jankus.

post banner

Šiemet minime du Lietuvai neeilinius jubiliejus: ne tik valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir Martyno Jankaus 160-ąsias gimimo metines. Nepaisant to, Lietuvos valdžia Mažosios Lietuvos patriarchui deramos pagarbos nacionaliniu mastu parodyti taip ir nesiteikė ar nesugebėjo.

Deramai pagerbti Valstybės šimtmečio ir M. Jankaus gimimo metinių jubiliejaus proga nesiteikė net Klaipėdos savivaldybė!

Galiausiai, galbūt tenorima pasakyti, kad menkutė atminimo lenta Šaulių gatvėje yra viskas, ko teverta viena iškiliausių visų laikų Klaipėdos krašto istorinių asmenybių?

Aušrininkai prie lietuvių tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus paminklo Karo muziejaus sodelyje. Sėdi iš kairės: gen. Jonas Bulota, kalbininkas Jonas Jablonskis, Martynas Jankus. Stovi iš kairės: dr. Jonas Šliūpas, Jonas Beržanskis, teisininkas Antanas Krikščiukaitis, poetas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, O. Jablonskienė, kun. Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas), Povilas Matulionis. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Atkreipdamas į istorinės pagarbos atžvilgiu M. Jankaus nuopelnams visiškai neadekvačią dabartinę situaciją, Klaipėdos forumas reikalauja, kad Klaipėdos miesto savivaldybė imtųsi realių veiksmų įamžinant tautinius ir valstybinius idealus įkūnijusio M. Jankaus atminimą.

Be to, vykstant diskusijai dėl „Stemma group“ valdomos teritorijos, kuri ribojasi su Kuršių mariomis, Šiauriniu ragu, Naujojo Uosto ir Danės gatvėmis, AB „Klasco“, istorinės atminties, Klaipėdos forumas siūlo, kad šioje teritorijoje vienai iš svarbesnių bevardžių gatvių suteikti Martyno Jankaus alėjos pavadinimą šios asmenybės atminimui ir garbei.


2018-08-08

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Herkaus Manto g. 36 – 6 kab.
Klaipėda, LT-92233
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt