Artėja Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre statomo baleto „Graikas Zorba“ premjera, kurioje baleto šokėjas Žilvinas Beniuševičius taps Jorgu ir net Zorba.

„Tegu žiūrovai nesitiki, kad jie galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Žiūrovai net galės daryti įtaką spektaklio pabaigai!“ –  intriguoja Ž. Beniuševičius, šokantis ir Donato Montvydo trupėje bei šiais metais pradėjęs dirbti Lietuvos tarptautinėje baleto akademijoje meno vadovu.

Ar tiesa, kad padirbėti su garsiu choreografu L.Massine yra šokėjų siekiamybė?

Manau, kiekvienam kūrėjui ir atlikėjui, tarp jų ir man, yra siekiamybė dirbti su daug pasiekusiais grandais kaip Lorca Massine. Baletas „Graikas Zorba“ man suteikia neįkainuojamos patirties, galimybę išmokti daug naujo. Juk L.Massine, kaip talentingas choreografas, ilgai dirbo su baleto reformatoriais tokiais kaip Georgu Balanchinu bei Mauricijum Bežaru ir jų trupėmis.

Ruošiant vaidmenis su L.Massine ypatingai jaučiu jo tėvo choreografo Leonido Massine ir M. Bežaro braižą jo kūryboje. Spektaklyje ypač akcentuojami ryškūs personažų charakteriai ir išgyvenimai. Su L.Massine labai įdomu dirbti, nes jis labai charizmatiška asmenybė. Jo vidinė energija uždega ir motyvuoja, tačiau darbas su juo yra kartu ir iššūkis: jis labai smulkmeniškas ir kruopštus. Kuriant vaidmenis, jo tikslas, kad personažų asmenybės būtų labai tikslios ir konkrečios pagal jo aiškią viziją.

Koks bus jūsų kuriamas personažas Jorgas?

Balete „Graikas Zorba“ aš kuriu du vaidmenis vienu metu – Jorgą ir Zorbą. Personažas Jorgas – temperamentingas, valdingas, nes nori būti autoritetu savo bendruomenėje, impulsyvus ir net brutalus. Bet kartu ir silpnas, nes be galo įsimylėjęs Mariną, dėl kurios meilės yra pasirengęs padaryti viską, net susitepti rankas krauju.

Gyvenimo ironija, kad vaikystėje spektaklis ,,Graikas Zorba” buvo vienas pirmųjų mano matytų baletų. Po prieš tai matyto klasikinio baleto ,,Spragtukas”, man, vaikui, šis baletas pasirodė labai vyriškas ir stiprus. Jorgo vaidmuo man tuo metu pasirodė įsimintiniausias. Ilgą laiką man atrodė, kad tai yra pagrindinis spektaklio personažas ir, pamenu, svajojau šokti ir būti toks kaip Jorgas. Štai likimas – aš jau Jorgas (juokiasi).

Į Zorbos personažą įsikūnyti daug sunkiau. Man tai tikras išbandymas. Zorba – tai žmogus, kuris bėgant metams, širdyje tampa vis jaunatviškesnis ir vis labiau nenuspėjamas. Zorba keliautojas, kuris kitus įkvepia būti laisviems tarsi vaikams, atsikratyti kultūrinių rėmų. Kuriant šį vaidmenį stiprėja mano vertybės. Zorba mane moko, kad būti laimingu nieko nekainuoja, laimė nieko nereikalauja. Svarbiausia, kad laimę galima rasti paprasčiausiuose dalykuose…

Ko iš baleto „Graikas Zorba“ tikėtis žiūrovams?

Aš galiu pasakyti, ko nesitikėti (juokiasi). Tegu žiūrovai nesitiki, kad jie galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Tai baletas su stipria ir pamokančia dramine linija: apie draugystę, meilę ir laisvę. Tai baletas apie laisvės šokį, kuris užkaitins atmosferą iki raudonumo ir visus pakels ant kojų! Labiausiai intriguoja tai, kad žiūrovai ovacijomis galės paveikti spektaklio finalą!

Kuo ypatingas „Graiko Zorbos“ dėka išpopuliarėjęs šokis sirtakis?

Mano manymu, sirtakis kiekviename mūsų pažadina vidinę laisvę. Tai nuostabios muzikos ir šokio derinys, kuris nuo mažų žingsnelių užauga iki emocinės bombos. Tai šokis, kuris vienija ir kartu išlaisvina.

Jūsų įsimintiniausi baleto vaidmenys?

Mano įsimintiniausi vaidmenys dažniausiai yra charakteriniai. Vienas iš jų Michael Corder (Didžioji Britanija) kurtame balete „Sniego Karalienė“ – Čigonas. Šis vaidmuo pareikalavo stipraus temperamento ir techninio pasiruošimo.

Martyno Aleksos nuotr.

Jūs dirbate su garsiu atlikėju Donny Montell arba Donatu Montvydu?

Tikėjausi, kad užduosite šį klausimą (juokiasi). Taip, jau nemažai metų dirbu su Donatu.

Aš esu iš nedaugelio kūrėjų Lietuvoje, kuris yra įvaldęs klasikinio baleto techniką ir Comercial Dance stilių, kuris apjungia Street dance, Jazz, Hip-Hop ir šiuolaikinį šokį. Dažnas nustemba sužinojęs, kad baleto artistas šoka tokio žanro šokius, nes judesio atlikimo ir koordinacine prasme baleto šokėjui tai sudėtinga. Šie judesiai yra priešingi baleto kanonams.

Aš visada esu atviras išbandymams ir kai mane pirmą kartą pakvietė vienkartiniam projektui – reklamos filmavimui, buvau ten pastebėtas kaip šokėjas ir gavau pasiūlymą prisijungti prie Donny Montell komandos. Šis stilius labai artimas šiuolaikiniam šokiui, kuris, beje, artimas ir mano širdžiai, tad žinojau, kad susitvarkysiu. Laikui bėgant aš supratau, kad įgaunu neįkainojamą patirtį – lavinu save kaip atlikėją, dėl to auga mano judesių bagažas.

Ar žvaigždės įnoringos? Kokios šio darbo subtilybės?

Donatas, manau, kad ne. Jis labiau racionalus ir užsispyręs žmogus, siekiantis savo užsibrėžtų tikslų. Jis darboholikas. Jis myli tai, ką daro. Bet tik tokie žmonės ko nors pasiekia. Donatas pakankamai reiklus, bet už jį reiklesnis už šokius koncertuose atsakingas choreografas Albertas Lagunovičius. Jis yra Donato dešinioji ranka, ar net dešinioji koja (juokiasi). Dėka griežto ir talentingo choreografo mes, visa komanda, tobulėjame ir augame.

Kaip visur suspėjate?

Pasiruošimai koncertams reikalauja daug jėgų, nes norint išdirbti puikų sinchroną, stiliaus pajautimą bei bendrą grupės „kvėpavimą“ reikia išlieti daug prakaito. Negana to repeticijos dažniausiai rengiamos vėlai vakare, kad visi šokėjai galėtų susirinkti po kitų darbų. Tad man beveik kasdienybė iš karto po spektaklio ar po darbo baleto mokykloje skubėti į repeticijas, kurios trunka iki išnaktų. Tokiu būdu bandau suspėti visur, tačiau jeigu galėčiau – norėčiau suspėti gyvenime nuveikti dar daugiau.

Ar šokėjams tenka susidurti su gerbėjomis?

Tikrai tenka (juokiasi). Dažniausiai rašo el.laiškus, žinutes ir prisipažįsta esančios gerbėjomis. Elektroniniai laiškai ir žinutės dažniausiai suintensyvėja po pasirodymo televizijoje, pvz, Eurovizijoje…

Meilė scenoje ir gyvenime?

Savo gyvenime jau esu atradęs vienintelę ir nepakartojamą meilę – savo sužadėtinę Aušrą Šimkutę. Per dešimt metų buvimo kartu mes jau išgyvenome visas audras. Dabar mes kaip ramiai banguojanti jūra saulėlydžio fone (juokiasi). O balete „Graikas Zorba“ meilės audrų tikrai netrūks!

Negi visai nelieka laiko poilsiui, laisvalaikiui?

Tiesą pasakius, šiuo metu poilsiauti sunkiai pavyksta. Norėtųsi, kad laiko liktų daugiau. Turiu keletą mėgiamų veiklų – fotografiją ir dviračių sportą. Tačiau suderinti abu laisvalaikio malonumus yra per sudėtinga arba tiesiog neįmanoma, tad tenka vieną iš malonumų nustumti į šalį. Dviračių sportas – man kaip oras. Šis užsiėmimas man tarsi alternatyva palaikyti gerą fizinę formą, išvėdinti galvą ir pabūti vienam, atitrūkti nuo visų darbų ir šurmulio. Hobis išaugo beveik į profesionalų sportą: priklausau komandai ir dalyvauju varžybose.

Pasiruošimas baletui Klaipėdoje: ar pavyksta pasilepinti pajūrio teikiamais malonumais?

Kai tenka repetuoti paraleliai du vaidmenis ir po repeticijų nuotoliniu būdu dirbti Lietuvos tarptautinėje baleto akademijoje, laiko saulei ir pajūriui nebelieka…

Dažnas gabus žmogus stengiasi išvykti iš Lietuvos vardan didesnio žinomumo, geresnio atlygio…

Aš buvau išvykęs į Prancūziją šokti Francois Mauduit (buvęs M.Bežaro trupės solistas) trupėje. Man ten labai patiko: nuostabus choreografas ir daug talentingų šokėjų. Tačiau po nepilnų metų meilė mane grąžino į Lietuvą. Žinomumas ir pinigai man nėra prioritetas. Man svarbiausia – mylimi žmonės šalia ir mylima veikla, o tokios čia tikrai netrūksta. Geras atlygis taip pat svarbus aspektas, bet kaip sakoma – kas labai nori, tas užsidirba…