Uosto direkcija pranešė, kad penktadienį dar kartą išsikvietė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ („Klasco”) atstovus ir pareikalavo pateikti papildomų aplinkosauginių priemonių planą.

Pranešime cituojamas kompanijos vadovas Vytautas Kaunas tikino, kad rugpjūčio 9 d. visas naftos kokso krovinys buvo padengtas ekologiška celiuliozės mišinio danga, kuri esą eliminuoja krovinio dulkėjimą. Vadovo teigimu, artimiausiu metu planuojama papildomai įsigyti dar dvi vandens rūko patrankas, kurios pilnai uždengtų krovos zoną bei prailginti apsaugines sieneles krovos zonoje, kurios sustabdo dulkių judėjimą krovos metu. Pasak kompanijos atstovų, šiuo metu teritorijoje veikia 6 vandens rūko patrankos, kurios krovos metu turi stabdyti dulkių judėjimą bei nusodinti dulkes krovos zonoje.

„Gali būti, kad „Klasco” prisidėjo prie bendro miesto taršos fono, kurį paskatino dar ir sausra. Mūsų žiniomis, oro taršos monitoringo stotelės pastaruoju metu fiksavo užterštumo padidėjimą ne tik prie „Klasco” esančiose, o ir kitose miesto teritorijose. „Klasco” taiko įvairias aplinkosaugos priemones, mažinančias krovos poveikį aplinkai, tačiau dėl išskirtinių oro sąlygų – sausros – diegiame papildomas: vos tik gavome krovinio savininko leidimą, krovinys buvo padengtas ekologiška plėvele, kuri neleidžia kroviniui išdžiūti ir dulkėti. Mes pirmieji iš krovos kompanijų Klaipėdos uoste pritaikėme šią technologiją, plačiai naudojamą Vakarų Europos uostuose“, – per susitikimą sakė Vytautas Kaunas.

Pati „Klasco” vėliau išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad įmonė „pirmoji uoste pradėjo taikyti pažangią ekologinę priemonę, kuri uždengia krovinius ekologiška plėvele ir neleidžia išdžiūti bei dulkėti”.

„Olandų kompanijos „Den Baker Bedrijven BV” technologija, naudojama Vakarų Europos terminaluose, buvo įsigyta atsižvelgus į bendrovės krovos zonos artumą gyvenamajam kvartalui. Vandenyje ištirpinta celiuliozė mobiliu įrenginiu išpurškiama iki pat rietuvės viršaus. Taip panaikinamas krovinio dulkėtumas, atsirandantis išdžiūvus viršutiniam krovinio sluoksniui”, – rašoma bendrovės pranešime.

„Mes siekiame kiek galima labiau sumažinti bendrovės krovos poveikį miesto taršos fonui, kuris šią sausą vasarą yra neigiamas visuose miesto kvartaluose, netgi labiau – nutolusiuose nuo uosto. Be šios naujos olandiškos technologijos, kuri padeda išvengti dulkių, mes taikome ir kitas priemones: 6 vandens patrankos apipurškia birius krovinius, pastatyta speciali sienutė, sulaikanti dulkių judėjimą krovos metu, o tai dar labiau mažina poveikį aplinkai. Taip pat specialia mašina valome privažiavimus ir kelius, drėkiname ir valome ne tik savo teritoriją, bet ir Vitės kvartalo gatves”, – šiame pranešime cituojamas Vytautas Kaunas.

Pasak jo, artimiausiu metu bendrovė įsigis ir daugiau papildomų valymo mašinų, kurios drėkins ir valys teritoriją. Iki rugsėjo 14 d. bus paruoštas trumpalaikis ir ilgalaikis priemonių planas poveikiui aplinkai mažinti.

Tačiau šalia „Klasco” teritorijos esančioje Švyturio gatvėje gyvenanti klaipėdietė Alina Andronova bent jau kol kas skeptiškai vertina šios įmonės pritaikytas priemones.

„Uždengta tik viena, pati didžiausia krovinio krūva, o kitos tokios pat palaidos. Be to, kiek jau per tuos metus teko domėtis, tai kituose uostuose uždengiama storu specialios medžiagos sluoksniu, o čia atrodo, kad tik simboliškai padaryta”, – per buto langą matomą vaizdą komentavo moteris, kartu retoriškai klaususi, kas trukdė „Klasco” tokių veiksmų imtis jau pernai.

Uosto direkcija tikina, kad jos atstovai dar antradienį ryte operatyviai nuvyko į arčiausiai miesto centro esančios krovos kompanijos KLASCO teritoriją, apžiūrėjo krovos bei sandėliavimo zonas ir pasiūlė imtis skubių priemonių dulkėtumui mažinti bei galimybių krovos bei sandėliavimo procesus vykdyti uždaru būdu. Šiuos pasiūlymus vienas iš Uosto direkcijos vadovų Artūras Drungilas pateikė ir per Klaipėdos miesto mero surengtą pasitarimą oro taršos
klausimais.

„Pagal galiojančius teisinius aktus, Uosto direkcija nors ir neturi tiesioginės funkcijos kontroliuoti, kaip laikomasis aplinkosaugos reikalavimų, tačiau šioje situacijoje negalime likti abejingi. Nuolat susitinkame su bendruomenėmis, išklausome jų nusiskundimus ir nerimą, kviečiamės uosto krovos kompanijas diskusijai, reguliariai reikalaujame iš jų pateikti aplinkosauginius planus. Nuoširdžiai tikimės, kad tokių situacijų kaip ši, ateityje bus išvengta“, – po susitikimo su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) vadovu Vytautu Kaunu sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iškviesti KLASCO atstovai tarp aplinkosauginių priemonių įvardijo ir papildomos technikos, kuria bus drėkinami ir valomi technologiniai ir privažiuojamieji keliai, pasitelkimą, taip pat reguliarų „Vitės“ kvartalo gatvių valymą, kurios jau miesto savivaldybės atsakomybėje, gabaritinių sienelių, kuriomis buvo atskirtos vagonų iškrovos zonos pastatymą.

„Labai tikimės, kad šios priemonės bus veiksmingos. Iš KLASCO atstovų gavome patikinimą, kad iki rugsėjo 14 dienos bus paruoštas papildomas trumpalaikis ir ilgalaikis priemonių planas poveikio aplinkai mažinti. Savo ruožtu pasiūlėme, kad kompanijos teritorijoje tarp sandėliuojamo krovinio ir gyvenamųjų namų, būtų pastatyta aplinkosaugininkų stacionari oro taršos matavimo stotelė, kuri padėtų kontroliuoti oro taršos situaciją ir matyti bendrą vaizdą“, – sakė A. Drungilas.