Trims didžiausiems Lietuvos miestams tenka pusė visos Lietuvos būsto sandorių, tačiau tai nereiškia, kad visose kitose savivaldybėse nekilnojamojo turto (NT) rinka merdi – pagal būsto sandorių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, kurortų būsto rinkos aktyvumas lenkia didmiesčius, teigia INREAL grupės analitikas Robertas Žulpa.

Pasak jo, Lietuvos NT rinkos vertinimas pagal bendrą sandorių skaičių neatspindi rinkos aktyvumo savivaldybėse, nes jos skiriasi dydžiu, gyventojų skaičiumi, perkamąja galia.

„Norėdami pamatyti tikrąjį būsto rinkos aktyvumo paveikslą ir palyginti savivaldybes tarpusavyje, reikėtų skaičiuoti santykinį dydį – būsto sandorių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų. Šis santykinis dydis rodo, kad didžiųjų miestų NT rinkos nėra pačios aktyviausios”, – teigia analitikas.

Jo pateikiamais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia būsto (butų ir individualių namų/kotedžų) sandorių 1000 gyventojui sudaryta kurortiniuose miesteliuose – Palangoje, Druskininkuose bei Neringoje. Pagal šį santykinį rodiklį Palangos būsto rinka dukart lenkia sostinę.

„Žinoma, reikia turėti omenyje, kad kurortuose aktyviausi būsto pirkėjai yra ne vietiniai gyventojai, bet pirkėjai iš kitų šalies miestų, įsigyjantys NT kaip antrąjį būstą atostogoms ar investicijai”, – pabrėžia R. Žulpa.

Už kurortų rikiuojasi Vilniaus ir Klaipėdos miestai.

Vidutiniškai Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį buvo sudaroma po 7,5 butų ir individualių namų/kotedžų sandorių 1000 gyventojų – iš 60 savivaldybių vidurkį lenkia 14 miestų ir rajonų savivaldybių. Pati vangiausia NT rinka yra Šalčininkų ir Alytaus rajonuose, kur tūkstančiui gyventojų tenka mažiau nei 3 būsto sandoriai. O tarp miestų mažiausiai būsto įsigyjama Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Rietave, kur 1000 gyventojų tenka 4-4,8 sandoriai.

„Santykinis rodiklis mums leidžia matyti, jog būsto sandorių skaičius tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pajamų – kuo aukštesnės gyventojų pajamos savivaldybėse, tuo daugiau būsto jose nuperkama”, – reziumuoja INREAL grupės atstovas.