Po antradienį vykusio uostamiesčio mero ir Klaipėdos universiteto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovo Pauliaus Rapalio susitikimo paaiškėjo, kad, nepaisant noro ir geranoriškumo, greitai pradėti aiškintis, kas gi smardina pietinę miesto dalį, nepavyks.

Klaipėdos universiteto mokslininkai nesivadovautų specialiai „ištreniruotomis” nosimis, o atliktų chromatografinius tyrimus.

„Kvapų matavimui pirmiausia reikia suformuoti metodiką, visą eiliškumą, reikia papildyti įrangą tam tikrais elementais, nes su esama komplektacija neturime galimybės matuoti kvapų. Bet apjungus kitą įrangą, papildžius tam tikrais elementais, esant metodologijai, tokios galimybės atsiranda”, – po susitikimo sakė P. Rapalis.

Pasak jo, preliminariai ties metodika reikės dirbti dvi-tris savaites. Lygiagrečiai būtų sprendžiami įrangos klausimai.

„Įranga gali matyti eilę medžiagų, tačiau su kvapais yra problema, kad jų ten yra labai mažas kiekis. Dėl to yra sudėtingiau, dėl to dažniau naudojami treniruotų, mokytų žmonių uostymas ir ribų vertinimas. O mes čia kalbėtume apie chromatografiją, dujų, medžiagų vertinimą. O tada jau vyktų vertinimas, kokių medžiagų kombinacija galėjo sukelti vienokį ar kitokį kvapą”, – aiškino mokslininkas.

„Tenka konstatuoti, kad noras vos ne rytoj arba tą patį vakarą matuoti nėra taip lengvai įgyvendinamas. Kaštai nėra labai milžiniški, bet procedūros vis tiek neišvengiamos ir mums, ir universitetui. Lengvina situaciją tai, kad turime bendradarbiavimo sutartį. Paprašiau, kad būtų aiški sąmata. Taktinius žingsnius jau matau”, – savo ruožtu sakė meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak mero, jis siūlė, kad matavimai būtų atlikti nelaukiant, kol pradės kas smirdėti, kad „turėtume visų potencialių kvapų donorų mėginius”.

„O tai jau būtų faktinė, įrodomoji medžiaga, su kuria kontroliuojančios institucijos, tikiuosi, jau žinos, kaip elgtis”, – sakė V. Grubliauskas.