Šį šeštadienį vienu iš Klaipėdos simbolių laikomo burlaivio „Meridianas” savininkai rengia šio laivo 70-mečiui paminėti skirtą šventę.

„70 metų laivui yra be galo daug. Tačiau turiu didelę viltį, kad jis sulauks ir šimto metų”, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė laivą valdančios VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis „Meridianas” dalininkas Aloyzas Kuzmarskis.

Specialiai šiai progai išleistas ir leidinys „Meridianas” 1948-2018: istorija tęsiasi”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kitąmet kels į doką

A. Kuzmarskis sakė, kad jau galvojama apie tai, kad 1948 m. rugpjūčio 30 d. Suomijoje kaip reparaciją baigtą statyti „Meridianą” reikėtų įtraukti į pasaulinių istorinių burlaivių registrą, tad pradėtas atitinkamas vertinimas.

„Tai padidintų laivo žinomumą pasauliniu mastu”, – sakė A. Kuzmarskis.

Pasak jo, kitais metais jau reikės vėl dokuoti laivą ir daryti jo apžiūrą.

Prie jubiliejinio renginio organizavimo prisidėjusios Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus nuomone, laivo jubiliejus yra įvykis, „kuris leidžia sutelkti tautą”.

„Mažai turime įvykių, kurie konsoliduoja mus. Esame uostamiestis, bet ir jūrinių simbolių turime labai nedaug. Labai sunkiai mūsų mieste atsiranda jūriniai paminklai. „Meridianas” yra vienas tokių”, – sakė A. Vaitkus.

Juoda praktika

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir idėjas renginiui teikusio Kapitono klubo atstovas, kapitonas Sigitas Šileris, po pirmojo kurso atlikęs praktiką „Meridiane” 1957 m.

„Aš labai didžiuojuosi taip, kad „Meridianas” padėjo žengti pirmą žingsnį. Nėra daug Kapitonų klube žmonių, perėjusių „Meridiano” denį.  Prisimenu „Meridianą” be dviejų stiebų, be rangauto ir takelažo, kai mus autobusais atvežė į Rygą. Tai mes net išsigandome, kas čia per laužo kratinys. 50 kursantų padarė laivą tokį, koks jis yra ir šiandien. Mes pastatėme metalinius stiebus, sudėjome visus gikus, gafelius ir rėjas, sukabinome bures. Mums tikrai reikėjo pakabinti po darbo didvyrio medalį, kad iš laužo padarėme laivą”, – prisiminė S. Šileris.

Pasak jo, laivas per devynis metus jau buvo taip nugyventas, nes kursantai „nėra tokie, kad labai prižiūrėtų tą daiktą”.

„Jis juk valdiškas, o aš juk laikinai. Nors manau, kad ir suomiai statydami jį kai kurias detales darė trumpalaikes. Stiebai buvo visai supuvę, gal jie nebuvo impregnuoti ar iš gero medžio”, – sakė kapitonas.

83-iejų kapitonas Sigitas Šileris po pirmojo kurso atliko praktiką „Meridiane” 1957 m.Martyno Vainoriaus nuotr.

Jis pasakojo, kad pirmą reisą su „Meridianu” atliko iš Rygos į Rygos įlanką, o vėliau ėjo į Liepoją, kur laivas buvo pakeltas mus į doką.

„Kapitonas tuo metu buvo Kislovskis, žinomas buriuotojas. Ir aš gavau pirmą padėką, nes aš nuploviau laivo dugną su labai stipria srove, kai visi jau buvo išėję valgyti vakarienės. Buvo toks užėjęs siustas, kad reikia nuplauti, nes iš teorijos žinojau, kad tik pakėlus medinį laivą į doką reikia stipria srove nuplauti, kad paskiau mažiau reikėtų gramdyti – tie jūros kiautukai labai prilimpa, sudžiūva ir juos tampa sunku nugramdyti”, – prisiminė S. Šileris.

Jo praktika truko 6 mėnesius, jos metu nebuvome užeita į Klaipėdą, nes pagrindinis kursantų darbas buvo atstayti laivą.

„Tai buvo juoda jūreiviška praktika. Jokios romantikos – tepaluotas, murzinas, nežinau net kiek, nuo ryto ir vakaro. Bet buvo ir savi malonumai – Liepojoje stovėjome šalia cukraus fabriko.  Mes buvome kaimo vaikai, niekas neturėjome fotoaparatų, tad nėra ir jokių nuotraukų iš šios praktikos”, – sakė S. Šileris.

Kad iš anų laikų nuotraukų, ko gero, yra negausiai liudija ir tai, kad VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis „Meridianas” paprašius jubiliejaus proga pasidalinti jomis, atsiliepė tik ne daug žmonių. Tačiau tarp jų nuotraukų yra labai vertingos. Seniausia – daryta 1951 m.

S. Šileris prisiminė ir tai, kad jūreiviški makaronai, kuriais šeštadienį bus vaišinama šventės metu, buvo patiekti ir pirmą kartą jam išėjus su laivu į jūrą.

„Jie labai tinka maitinti žuvis. Ir mes jas Rygos įlankoje maitinome. Tiesa, aš pats jūros liga susirgau po dviejų dienų”, – sakė S. Šileris, jūrininku tapęs tik nelaimės dėka.

„Mokiausi politechnikos institute, buvau tvarkingas studentas, bet bežemis valstietis. Tėtis buvo kolūkio brigadininkas, nukrito statybose ir susilaužė šonkaulius, tai kažkas turėjo dirbti už jį, kad pragyventume, nes nebuvo iš ko mane Kaune išlaikyti. Įsidarbinau kolūkyje, atvežėme obuolius į Klaipėdą parduoti ir kažkaip užkliuvo Jūreivystės mokykla. Tai nuotykių norėjimas, o čia dar buvo už dyką ir mokslas, rūbai, valgis… Tai buvo išsigelbėjimas ir ačiū dievui, kad taip susiklostė gyvenimas. Dievas padėjo, aš pats taip nebūčiau sugalvojęs”, – sakė 83-iejų kapitonas.

S. Šilerio istorija yra ir specialiai šiai progai išleistame leidinyje „Meridianas” 1948-2018: istorija tęsiasi”. Jos sudarytojas Gediminas Gudavičius teigė, kad ne viskas sutilpo, ką norėtą sudėti, tad planuose yra ir knyga apie vienintelį išlikusį iš 91 tokių burlaivių (tarp jų dar 16 buvo identiški „Meridianui’).

Renginys – šeštadienį

Renginys, į kurį turėtų atvykti ir Suomijos ambasadorius, vyks rugsėjo 8 d., šeštadienį.

Jo metu bus prisiminti unikalūs faktai iš šio laivo istorijos, kviečiama vaišintis tradiciniu jūreivišku maistu – makaronais „jūreiviškai“, stebėti „Optimistų” buriavimo varžybas Dangės upėje, klausytis Violetos ir Viliaus Tarasovų bei Lietuvos karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestro koncertinės programos ir kt.

Skvere prie „Meridiano“ žiūrovams bus paruoštos sėdimos vietos, nuo lietaus ar saulės saugos didžiulė palapinė.

Krantinėje veiks Lietuvos jūrų muziejaus edukacinės dirbtuvės, kuriose kiekvienas galės pasijusti jūrininku.

Renginio metu bus atidengtas „Meridiano“ jubiliejui skirtas knechtas su specialiai šiai progai išlietu atminimo ženklu.

Renginio programa

12-15 val. „Meridiano“ lankymas, laivo apžiūra.

13–15.30 val. vaikų „Optimist“ jachtų klasės buriavimo varžybos „Meridiano“ taurei laimėti (buriavimo mokykla “Žiemys”).

Nuo 13.30 val. Lietuvos jūrų muziejaus jūrinės dirbtuvės – edukacinė programa krantinėje.

Nuo 15.30 val. svečiai vaišinimai jūreivišku patiekalu – makaronais „jūreiviškai“.

16– 17.30 val. programoje – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai, Violeta ir Vilius Tarasovai, „Junior City Jazz“, „Leader Dance“ šokėjos, Lietuvos karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras.