Iš finansinės krizės neišbrendančio, praėjusią savaitę ir trenerio netekusio Klaipėdos „Atlanto“ likimas vis dar apgaubtas miglų.

Po pirmadienį pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską už uždarų durų vykusio pasitarimo Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis tikino, kad klubo padėtis nėra tokia bloga kaip 2012-aisiais, kai jis ėmėsi gelbėti „Atlantą”, ir esą įmanoma situaciją normalizuoti. Tuo metu meras į ją žiūri ne taip optimistiškai ir sako, kad „Atlanto” padėtis kur kas sunkesnė nei ta, į kurią praėjusių metų gale buvo patekęs „Neptūnas”.

Lino Žemgulio (alyga.lt) nuotr.

Sezoną užbaigs?

„Pakalbėjome, išsakėme bėdas, rūpesčius, davė patarimų, o toliau žiūrėsim. Situacija seniai sunki. Pradėjome, išsikrapštėme, dabar vėl atsidūrėme tokioje sunkioje finansinėje padėtyje. Dabar ieškosime būdų, kaip pabaigti čempionatą garbingai. O tada žiūrėsime. Taip, kaip dabar yra, nei pats nenoriu kankintis, nei kitus kankinti”, – po susitikimo sakė „Atlanto” vadovas Vacys Lekevičius.

Anot jo, futbolui reikia daug pinigų, „o miesto pozicija yra daug metų aiški – pirma krepšinis, buvo gerai rėmė tiek pat, buvo blogai irgi tiek pat”.

Šiemet kovą Savivaldybė skirstydama finansavimą prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo sporto programoms VšĮ „Atlanto” futbolo klubui skyrė 70 000 eurų. VšĮ „Neptūno” sporto klubui buvo skirta 526 000 eurų, rankinio klubui „Dragūnas” – 90 000 eurų, moterų krepšinio klubui „Fortūna” – 45 000 eurų, lengvosios atletikos sporto klubui „Nikė” – 4 300 eurų.

„Dabar situacija yra sunki, o niekas nenori investuoti į nepelningą darbą. Čia reikia duoti ir nelaukti, kada grįš”, – teigia Vacys Lekevičius. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Ką mes išgirdome, ką reikia padaryti, iš mūsų pusės padarysime. Aišku, be miesto paramos sunku. Miestas prašo vykdyti įsiskolinimus, tą, aną. Jei nebūtų įsiskolinimų, šiandien būtų labai paprasta kalbėti. Kiekvieną dieną eina kalba apie naujus akcininkus, kiekvieną dieną skambinu, pildau, skraidžiau, atsimušiau. Dabar situacija yra sunki, o niekas nenori investuoti į nepelningą darbą. Čia reikia duoti ir nelaukti, kada grįš. Kol mes to nesuprasime, kad grąža grįžta tik tada, kai futbolą pastatai rimtai, kaip matome „Sūduvos” lygį, tol tik egzistavimas”, – sakė V. Lekevičius.

Pasak jo, klubo likimui yra „įvairių variantų, kaip ir įmonėje”.

Situacija nėra baisi?

Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas R. Jonaitis mano, kad „yra realios galimybės”.

„Klubas turi per labai trumpą laikotarpį pateikti savo veiksmų planą. Ir teisinį, ir iki šių metų pabaigos, ir tęstinumą kitiems metams. Iš mero išgirdome labai aiškų patikinimą, kad kai matysis tas planas, bus paruošta terpė, tada bus ir Savivaldybės prisidėjimas. Ir tas prisidėjimas, tiek patvirtintas Sporto taryboje, tiek klubo prašymai, būtų įgyvendinti ir padėtų klubui išeiti iš susidariusios situacijos”, – sakė R. Jonaitis.

Pašnekovo teigimu, 2012 m. jam teko perimti „absoliučiai bankrutavusį klubą su piktai nusiteikusiu bankroto administratoriumi”, bet vis tiek tada klubas startavo čempionate. O dabar situacija esą yra ženkliai geresnė – nėra jokio bankroto, pats klubas valdo situaciją, jam tik reikia inicijuoti veiksmus ir juos pasidaryti, „kad būtų kartu ir klubas, ir apskrities futbolo federacija, ir miestas”.

Šiemet gegužę buvo paskelbta, kad Romualdas Jonaitis atsisakė savo turėtų „Atlanto“ klubo akcijų ir užimtų visuomeninių prezidento pareigų. Tačiau Registrų centre iki šiol nėra jokių pranešimų, liudijančių apie VšĮ „Atlanto” futbolas dalininkų pasikeitimus.

2017 m. ataskaitoje rašoma, kad praėjusių metų pabaigoje V. Lekevičiui priklausė 25 proc. įstaigos dalių, R. Jonaičiui – 50 proc., o likę 25 proc. – Tomui Jonaičiui.

Gelbėjimosi rato kol kas nemato

„Buvo kietas ir nelengvas pokalbis. Kita vertus, situacija tokia, kad ir kitoks pokalbis tikriausiai ir negalimas. Pirmiausia aš iškėliau klausimą, kas šiandien yra „Atlantas”, nes tai ką skaitau, girdžiu, matau, yra įspūdis, kuris, švelniai tariant, neįkvepia jokiam optimizmui. Taip pat klausiau, kokią viziją suvaldant situaciją mato pats „Atlantas”. Trečias dalykas – kokį vaidmenį tame mato apskrities futbolo federacija. Tik gavus atsakymus galima kalbėti apie vienokį ar kitokį miesto vaidmenį padedant spręsti šią situaciją. Supratau, kad yra dar „Atlantas”, nors ir sudėtinga labai situacija. Pasakiau Vaciui Lekevičiui, kol nebus atlikti visi procedūriniai, teisiniai veiksmai, leidžiantys kalbėtis su juridiniu asmeniu, neturinčiu antstolių letenos, kurio veikla nekelia abejonių dėl skaidrumo, atitinka visus su viešuoju sektoriumi norinčio bendrauti asmens reikalavimus, kalbėti apie miesto paramą mums tiesiog neleidžia įstatymai. Paprašiau artimiausiu metu pristatyti vadinamąjį restruktūrizacijos planą, kuris bent jau man kol kas skamba kaip šiokia tokia mistika, nors futbolo žmonės jame ir mato gelbėjimosi ratą. Aš kol kas jo nematau. Nors nesakau, kad jo nėra. Jei jo nebus, miestas negalės išgelbėti „Atlanto” net ir labai norėdamas”, – sakė meras.

Anot jo, „Atlanto” vadovybė atrodo pasiruošusi tam tikriems struktūriniam pokyčiams ir nebededa vilčių į „kažkokius mistinius investuotojus iš ne Europos Sąjungos šalių”.

Meras išreiškė viltį, kad R. Jonaitis šioje situacijoje nebus vien pasyvus stebėtojas.

„Situacija turi labai daug panašumų į tą, kuri buvo su „Neptūnu” praėjusių metų pabaigoje, bet yra gerokai dramatiškesnė, nes nėra stovinčių investuotojų, pasiryžusių investuoti į pasikeisti norinčią struktūrą. O dabar nėra ir struktūros, arba yra struktūra, neįkvepianti investuoti. O ir jai pasikeistus prie durų nėra didelio investuotojų sambrūzdžio”, – sakė V. Grubliauskas.

Meras sakė labai besitikintis, kad namų darbus „Atlantas” padarys ir įvykdys minimalią programą užbaigti sezoną.

Pasak V. Grubliausko, „Atlantas” iš šiems metams skirto 70 000 eurų Savivaldybės finansavimo yra gavęs tik „pirmą paketo dalį” – 50 tūkst. eurų, bet nedidelė dalis šių lėšų buvo panaudota ne pagal paskirtį ir kol jos negrąžinamos, klubas negali gauti likusio finansavimo.

„Visa bėda, kas visame šiame reikale dar ranka žaidžia antstolis”, – sakė meras.

Trenerio ieškos?

„Su treneriu santykiai geri. Turbūt jam trūko kantrybė, jis pasakė realybę. Geriau, blogiau, čia jau jo. Esu dėkingas, kad dirbo. Bus geresnė situacija – dirbs. Varžybos devynioliktą, tai dar daug laiko”, – paklaustas, kaip „Atlantas” dabar spręs trenerio problemą, sakė V. Lekevičius.

„Jeigu žodžiai mero nueis nuo kalbų iki reikalų… Aš nelabai tikėjau rusais, nes supratau, kad jų vizija nelabai tinka nei mūsų futbolininkams, nei man asmeniškai. Bet vis tiek galvojome, svajojome, kad ateis dėdė ir ištrauks pinigų. Tačiau įmanoma tik jei lietuviai, sponsoriai, mecenatai, meras susitars. Man atrodo, kad dabar turėtų pajudėti. Tikėtis reikia. Nežinau, kas dirbs čia. Kol kas komanda egzistuoja šiuo momentu, dingo tik tie sponsoriai – ar trumpam, ar visam. Jei vietinė valdžia padės, tai komandą galima išgelbėti. Ką pats planuoju, kol kas nežinau, reikia ir su šeima pasitarti. Aišku, man, kaip klaipėdiečiui, būtų gaila jei dingtų „Atlantas”, jis ir mano pirma komanda, mane į gyvenimą pakėlė. Labai gaila taip palikti, reikia kabintis. Jei nebūtume susitikę su meru, būčiau galutinai pasakęs „ne”, bet jis mums davė šansą. Dar reikia kalbėtis su vaikinais. Šiuo momentu nieko negaliu pasakyti. Padėčiau, nebūtinai treneriu būdamas, gal prie klubo, taip savo iniciatyva. Svarbu, kad nauda „Atlantui” būtų”, – sakė jau buvęs treneris Algimantas Briaunys.

INFORMACIJA

VšĮ „Atlanto” futbolas 2017 m. ataskaitoje rašoma, kad jos pajamos kartu su gauta parama pernai siekė 1,1 mln. eurų. 2016 m. jos siekė 1,529 mln. eurų. 

Įstaiga praėjusius metus baigė turėdama minusinį rezultatą – išlaidos pajamas viršijo 180,5 tūkst. eurų. 2016 m. rezultatas taip pat buvo minusinis, bet gerokai mažesnis – 29,5 tūkst. eurų.