Bendra rinkodara, bendras įvairios infrastruktūros naudojimas, bendra akademinė biblioteka. Tokius galimus sąlyčio taškus vardijo pas Klaipėdos merą pirmadienį susirinkusių visų uostamiestyje veikiančių aukštųjų mokyklų atstovai ir pats miesto vadovas.

Tačiau kartu buvo pabrėžiama, kad nesiruošiama kaip nors mažinti tarpusavio konkurencijos, nes ji esą yra sveikas dalykas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Įstaigų vadovų pozicija

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila teigė, kad yra smagu, jog pradėtas toks dialogas, nes pasitarime dalyvavo ir valstybinės, ir privačios mokyklos.

„Galime jungti savo veiklą vykdant rinkodarines priemones. Pavyzdžiui, kai važiuojame į „Litexpo” visi išsibarstome, nors galime būti kartu ir parodyti, kiek mūsų yra daug, taptume labiau pastebimi. Galimi bendri projektai, bendros šventės. Siekiame konsoliduoti veiklą dirbant Klaipėdos naudai”, – teigė jis.

Gražina Markvaldienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovė, sakė, kad visos aukštosios mokyklos turėtų sutelkti pastangas ir padėti miestui tapti realiu akademinės traukos centru.

„Turime rasti priemones, kurios tenkintų visų mokyklų interesus. Tai gali būti ypač rinkodarinės priemonės, dalyvaujant visiems kartu ir akcentuojant miesto interesą. O konkurencija rinkos ekonomikos sąlygomis yra neišvengiama. Mes tik galime sutarti viešojoje erdvėje elgtis civilizuotai – kalbėti tiesą, remtis labai objektyviais faktais, remtis oficialia medžiaga apie priėmimo rezultatus”, – sakė G. Markvaldienė.

Analogiškai apie konkurenciją kalbėjo ir Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė.

„Konkurencija yra dalykas, vedantis į priekį, teigiamas veiksnys. Jei tu dalykus darai gerai, geriausiai, kaip gali padaryti, konkuruoji pats su savimi. Mums svarbiausia daryti pagal pasaulines tendencijas”, – sakė ji.

Laikinasis Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas sakė esąs įsitikinęs, kad miesto Tarybos patvirtintas proveržio planas „Klaipėda 2030” be vieningos akademinės bendruomenės sutelktų jėgų yra sunkiai įgyvendinamas.

„Pirmiausias tikslas yra pritraukti kuo daugiau studentų į miestą. Tai būtų rinkodara ir šalies viduje, ir užsienyje, pirmiausia Rytų partnerystės, trečiosios šalys. Kalba eina ir apie infrastruktūros panaudojimą. Mes universitete turime nemažai tokios, kuri nėra pilnai išnaudojama, bet kartu, pavyzdžiui, mums trūksta vietos, kur perkelti biblioteką iš Menų akademijos, tad galėtų būti bendra akademinė biblioteka. Tolesni žingsniai gali būti kai kurių programų sustiprinimas apjungiant dėstytojus”, – sakė A. Razbadauskas.

Konsorciumas arba jungtinės veiklos sutartis

„Proveržio strategiją kūrė visų aukštųjų mokyklų atstovai, tad drauge kūrę, drauge turime ją ir įgyvendinti. Šioje strategijoje akademinis segmentas yra vienas svarbiausių. Buvo aptartos galimybės rasti sąlyčio taškus, kalbėta apie formą, kaip galėtume veikti drauge, kartu išnaudoti turimus resursus”, – po pasitarimo sakė V. Grubliauskas.

Pasak jo, dabar per savaitę laiko bus suderintas galutinis susirinkimo protokolas ir ketinimų protokolo nuostatos.

„Jei viskas vyks operatyviu tempu, kitą savaitę galima kalbėti apie protokolo pasirašymą, vengiant jautrių vietų. Nebūtų neriama į tokias rizikingas erdves kaip bendros studijų programos ar instituciniai dalykai. Žiūrėsime, ar bus konsorciumas, ar jungtinės veiklos pagrindas. Miestas gali būti moderatorius ar lyderis, jei to reikia”, – dėstė meras.