P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Išorinio uosto projektu domisi ir arabai (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-10


Pirmadienį pristatydamas naujausius veiklos rezultatus Uosto direkcijos generalinius direktorius Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad per artimiausius trejus metus į infrastruktūros plėtrą numatoma investuoti apie 407 mln. eurų.  Didžiausia šios sumos dalis teks molų rekonstrukcijai ir išorinio kanalo plėtrai.

Kartu A. Vaitkus vėl pabrėžė, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojama pozicija, kad kinai yra vienintelis potencialus investuotojas į išorinio uosto projektą smarkiai prasilenkia su realybe.

“Šią savaitę turėsiu du susitikimus – atsirado Arabijos interesas, tik negaliu dar detalizuoti, kokia tai šalis. Taip pat yra dar viena Europos valstybė, kuri iki šiol nerodė tokio susidomėjimo. Maža valstybė pasaulyje su vieninteliu uostu esame megavalstybių dėmesio centre”, – sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos uoste per aštuonis šių metų mėnesius perkrauta 30,1 mln. tonų krovinių – 7,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Martyno Vainoriaus nuotr.
Sutaupė 54,77 mln. eurų

Nuo 2009 iki pirmo šių metų pusmečio Uosto direkcija investavo 299,28 mln. eurų. Pabrėžiama, kad 2009-2012 m. investicijų vykdymo vidurkis siekė 46 proc., dabar – 93 proc. Šiemet tikimasi pasiekti 100 proc. rodiklį.

Uosto vidus kompas

Per pastaruosius 6 metus dėl mažesnių rangovų pasiūlytų kainų sutaupyta 54,77 mln. eurų – daugmaž tiek, kiek vidutiniškai siekia direkcijos metinės pajamos.

“Rangovai demonstruoja norą dirbti ir užsidirbti. Jie jau yra supratę, kad po kelių dienų užaktavus darbus jau gauna apmokėjimą. Visgi mes neturime galimybės kaip verslas atsisveikinti su rangovu tą pačią dieną, jei su juo nesusišnekame. Reikia 4-5 mėnesių tinkamai viską įforminti”, – sakė A. Vaitkus.

Šiomis dienomis Malkų įlankoje baigtas itin reikšmingu laikomas projektas – baigta įrengti povandeninė krantosaugos sienutė. Jos dėka atsiveria galimybė pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą ir taip sudaryti geresnes sąlygas pietinėje uosto dalyje dirbančioms bendrovėms.

“Klaipėdos konteinerių terminalas iki šiol buvo daugiausiai konteinerių Baltijos šalyse perkraunanti kompanija, tad neatsižvelgti į jos poreikius nebuvo įmanoma. Jau išvalyta ir apie 180 tūkstančių tonų šioje įlankoje buvusio užteršto grunto, tai ženkliai gerina akvatorijos, marių vandens kokybę”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.

Pasak jo, 2018-2021 m. planuojama investuoti 407 mln. eurų. Didžiausias projektas – uosto molų ir įplaukos kanalo tobulinimas. Susisiekimo ministerija investicijoms numato skirti 93,7 mln. Europos Sąjungos paramos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

“Dabartinė pietinio molo šaknis yra 150 metų senumo. Tad ekspertai yra paskaičiavę, kad dabartinė rekonstrukcija bus investicija 200 metų į priekį. Jos metu viena jūrmyle pailgės laivybos kanalas. O išorinis uostas pilnai niveliuojasi į šią rekonstrukciją. Jei toks objektas nebūtų vystomas, vis tiek reikėtų investuoti apie 80 milijonų siekiant didinti laivybos saugumą”, – sakė A. Vaitkus.

Paklaustas, kada galima tikėtis buvusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) Tarptautinės jūrų perkėlos krantinių rekonstrukcijos, su kuria ši bendrovė sieja taršios krovos iškėlimą iš centrinės miesto dalies, A. Vaitkus akcentavo, kad tai jau buvo galima daryti, jei kompanija būtų apdairiai pasielgusi “eilę metų atgal, nes visi matėme, kad keltai iš ten išeis”.

“Pradinis projekto aptarimas įvyko 2017 metų spalį, kai susitikome su vienu stambiausiu “Klasco” partneriu. Tada buvo kalbėta, kad koncerno grupė pačiu artimiausiu metu pateiks grafiką, kaip gali investuoti ir direkcija, ir “Klasco”. Gavome jį tik kovą. Pas mus yra investicinė grupė, ekonomistai skaičiuoja, vertina parametrus, diskusijos tęsėsi porą mėnesių. Jei teisingai žinau, vasarą jau patvirtintas detalusis planas. Mums svarbu pasitvirtini uosto bendrąjį planą, tikimės, kad tai bus padaryta iki metų galo, o tada jau atsiveria visos galimybės. Kalbamės su koncerno vadovybe. Tikimės, kad dabar dar intensyviau kalbėsimės”, – sakė A. Vaitkus.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė detalizavo, kad šios “Klasco” teritorijos išvystymas apima kelis etapus. Pavyzdžiui, 144 krantinei gali prireikti poros metų, 146-150 – dar daugiau.

Krova toliau auga

Nepaisant sumenkusios naftos produktų krovos, uosto krova lyginant su praėjusiais metais augo ir rugpjūtį, ir per aštuonis mėnesius.

“Rugpjūtį neturėjome SGD krovinio, naftos produktų sumažėjo, tačiau konteinerių tonažas augo 111 procentų ir tai labai džiugina”, – sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, jei atsistatys naftos produktai, metinė krova turėtų siekti 45-46 mln. tonų.

“Birių krovinių terminas ir toliau išlieka vienvaldžiu lyderiu uoste”, – sakė A. Vaitkus.


2018-09-10

2 komentarai “Išorinio uosto projektu domisi ir arabai”

  1. Mnau, kad viskas paparasčiau. Išorinio uosto privatizacijos laukia Lietuvos oligarchinės grupės.

  2. Nu ir ačiū Dievui, kad kinų valstybinis gigantas China Merchant Group (CMG) yra prasilenkimas su realybe, kaip pats generalinis direktorius dabar sako. O tai labai jau keistai ir vienpusiškai atrodė paskutinius pora metų aktyviai publikuojami uosto direkcijos užsakomieji ir direkcijos visai neužsakomieji straipsniai apie Šilko Kelią, Vieną juostą-Vieną kelią, Didžiojo Akmens pramonės megapolį Minske, Pirėjo uosto, parduoto kinams, sėkmę ir apie CMG bendrą įmonę su Lietuvos Geležinkeliais, apie planus CMG išskirtiniam naudojimui atiduoti išorinį uostą pagal koncesijos sutartį, premjerų susitikimas Vengrijoje ir kiti rytietiško pobūdžio motyvai pačios direkcijos rūmuose.

    Kad yra Europos kažkurios šalies susidomėjimas, kad yra Izraelio noras investuoti į išorinio uosto projektą – tas buvo dažnai minėta taip pat, nuo 2017 lapkričio. Tačiau kinų CMG visada buvo ir iki šiol yra vienintelis investuotojas, įvardintas konkrečiai, kas svarbiausia – turintis savo krovinio srautą.
    Tokie saugūs investuotojui projektai yra labai paklausūs finansų pasaulyje. Su valstybės garantija norinčių investuoti į infrastruktūros projektus yra pilna, reikia tik dirbti su jais tiesiogiai, arba per investicijų bankų brokerius, fondų valdymo kompanijas. Su Moody’s A3 stable outlook kredito reitingu, ką turi Lietuva – skolintis galima ypač geromis sąlygomis.

    Arabai staiga atsirado, taigi super! Pinigų – kaip smėlio Sacharoj ir dar tiek. Jeigu tai ne sutapimas su LTV Panoramos reportažu apie Kinijos-Rusijos karinę/politinę/ekonominę sąjungą, paskelbtu irgi vakar, t.y. tą pat dieną kaip ši direkcijos Šecherezda. Aiškiai sutapimas. Atsitiktinis… 🙂

    Jei rimtai – kuo daugiau bus uosto plėtros finansavimo galimybių – tuo geresnę iš jų pasirinkti galėsim. Žinoma, kad investuotojas ne tik su pinigais, bet ir su kroviniu ateitų, kaip ir buvo ieškoma iki šiol. Ontrep – kam tas išorinis uostas, jei be krovinių, nes pačių uosto krovos kompanijų teigimu, net be išorinio uosto, vien realizavus plėtrą pietinėje dalyje ir pilnai panaudojus esamus uosto resursus – Klaipėdoje krauti galima apie 25-30 mln. tonų per metus daugiau, negu dabar – kad tik to naujo krovinio regione šitiek atsirastų. Klaipėda turi visas galimybes, visus sėkmės svertus savo rankose, kad tapti šiuolaikišku uostu – bet jai vaidenasi, kad tai tik buldozerio vairalazdės. Todėl ir “šiūpeliuojam” paties pigiausio šlamšto kalnus pačiam miesto centre. Eilinį kartą teks iš estų mokintis, nes jie lyderiai tarp Baltijos šalių pagal uosto pajamas ir pelną, uostų vystymo strategiją ir valdymo modelį, o mes – tik pagal tonas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt