Šių metų lapkritį sukaks 15 metų, kai Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė pradėjo savo, kaip teisėjos, profesinę karjerą uostamiestyje. Jos pirmasis  aukštasis universitetinis išsilavinimas – ikimokyklinė pedagogika ir psichologija.

„Pirmoji mano darbovietė buvo ugdymo įstaigoje su priešmokyklinio amžiaus vaikais. Dirbant su vaikais, netrūko vaikų juoko, gerų emocijų, žaidimų, visuomet stengiausi pritaikyti naujoves ugdymo procese. Visada jaučiau atsakomybę už vaikus, nors man pačiai buvo tik 18 metų. Būtent dėl to Rugsėjo 1-oji, mokslo ir žinių diena, man iki šiol yra šventė, sukelia gerus prisiminimus, giliai širdyje aš visuomet būsiu ne tik teisėja, bet ir pedagogė.

Tačiau gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad pradėjau dirbti vienos iš Klaipėdos miesto pramonės įmonės personalo skyriaus vadove, darbas susijęs su darbo teise, kuris mane ir paskatino įgyti dar vieną aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Įgijus teisininkės kvalifikaciją Vilniaus universiteto teisės fakultete, dirbau teisininke, įgijau dar daugiau patirties tiek verslo, tiek darbo teisėje. 2001 metais man buvo suteikta advokato licencija, verčiausi advokato praktika. Įgijusi gyvenimiškos ir teisinio darbo patirties, įvertinusi savo asmenines savybes, supratau, kad galiu prisiimti atsakomybę vykdant teisingumą”, –  pasakoja D. Žvinklytė.

Ar pasikeitė teismas nuo tada, kai tapote teisėja?

Kalbant apie bylas, galiu pasakyti, kad jos tampa vis sudėtingesnės, nes darosi sudėtingesni teisiniai santykiai.

Pasisakant apie teismą, kaip organizaciją, be jokios abejonės, pagerėjo darbo sąlygos. Teismuose įdiegta teismų informacinė sistema, kuri pagerino teismo, kaip įstaigos, darbo kokybę, padidino teismų sistemos darbo viešumą, pagerino darbo teisme ir teismų sistemoje administravimą, palengvino teisėjų ir teismo personalo darbą teikiant elektronines paslaugas tiek teisingumo vykdymo srityje, tiek informacijos teikimo kitoms organizacijoms bei plačiajai visuomenei srityse.

Svarbus buvo ir įdiegtas portalas e. teismas.lt, suteikiantis galimybę teismų paslaugomis naudotis elektroniniu būdu. Mano nuomone, portalas pateisino pagrindinius vartotojų lūkesčius ir palengvino teisminį procesą.

Kadangi esu smalsi, žingeidi, mane domina naujovės, todėl susidomėjau elektroninių bylų galimybėmis. Mano inovatyvumas šioje srityje buvo pastebėtas ir įvertintas: net du kartus iš eilės, t.y. 2014-2015 metais ir 2015-2016 metais buvau pripažinta inovatyvaus elektroninio proceso teisėja, e- teisėja.

Kokios asmeninės savybės Jums padeda darbe?

Man patinka mano darbas, aš suvokiu savo profesijos svarbą ir atsakomybę prieš visuomenę priimant sprendimus. Manau, svarbiausia yra gerbti žmogų, nepaisant to, kokia jo socialinė ar finansinė padėtis. Reikia gebėti jį ne tik išklausyti, bet ir išgirsti, padėti. Na, o tam, kad padėtum kitam, manau, svarbu ir pačiam būti pozityviu, atidžiu ir geranorišku. Mano nuomone, šias savybes turiu, todėl ir Klaipėdos apylinkės teismo darbuotojai beveik vienbalsiai mane išrinko teisingumo herojumi. Dėl to galiu drąsiai teigti, kad aš didžiąją gyvenimo dovaną – žmonių meilę ir pasitikėjimą – jau gavau.

Ar jausmai daro įtaką priimant sprendimus?

Teisėjas teismo posėdžio metu neturi rodyti savo emocijų, jam bet kokioje situacijoje reikia išlikti santūriam ir nešališkam, tačiau dėmesingam, pagarbiam byloje dalyvaujantiems asmenims. Besiginčijantiems žmonėms svarbu, kad teisėjas gilinasi į jų ginčo esmę, o nėra tik pasyvus stebėtojas. Aišku, teisėjas nėra robotas, nors skaičiau, kad mokslininkai jau diskutuoja apie tokią teisėjo alternatyvą. Atsiriboti nuo jausmų ir emocijų man padeda psichologijos žinios ir koncentracija į ginčo esmę.

Jūs taip pat esate ir teismo mediatorė, kurios mediacijos procesai dažniausiai baigiasi taikos sutartimis. Kodėl nusprendėte tapti teismo mediatore? Ir ko reikia sėkmingam mediacijos procesui?

Nuo 2008 metų esu įrašyta į teismo mediatorių sąrašą. Nors tuo metu šis institutas buvo dar visai naujas, neturėjome tiek daug informacijos, tačiau nujaučiau, kad dėl mano gebėjimo bendrauti su žmonėmis, pozityvumo, mokėjimo išklausyti, man turėtų pavykti sutaikyti besiginčijančias šalis. Ir kaip matau turbūt neklydau, nes didžioji dalis man perduodamų bylų, kuriose reikia atlikti taikinimo procedūras, baigiasi taikos sutarčių pasirašymu. Manau, kad būtent mano minėtos asmeninės savybės bei visiškas atsidavimas procesui, o ne tiesiog formalus jo atlikimas ir yra sėkmingų mediacijos procesų pagrindas.

Ar mediatoriumi būti yra paprasčiau nei teisėju?

Tam, kad mediacijos procesas pasiektų savo tikslą – ginčo išsprendimą taikiu būdu, dirbti reikia ne ką mažiau, o kai kurių mediacijos procesų metu ir daugiau nei, pavyzdžiui, priimant teismo įsakymą.

Mediatoriumi turėtų būti žmogus, gebantis pasakyti ginčo šalims tai, ko jie nenori girdėti tokiu būdu, kad jie tai išgirstų ir suprastų. Jis turi gebėti įsijausti į ginčo aplinkybes, stengtis suprasti šalių reiškiamas emocijas, išgirsti, ką šalys nori pasakyti. Dėl to mediatorius turi būti labai kantrus, atkaklus ir patyręs.

Kaip Jūs pasilsite nuo įtampos darbe?

Svarbiausias mano poilsis – buvimas su šeima. Aš jiems atiduodu savo meilę, rūpestį, globą, tą patį gaudama atgal ir tai yra didelė laimė. Kadangi gyvenu gamtos prieglobstyje, prie miško, jūros, todėl mėgstu pasivaikščioti mišku, pasivažinėti dviračiu ir dar man patinka skaityti knygas.