Šių metų sezoną Palangoje įsikūrusi „Ramybės“ galerija užbaigė išties neeiline paroda: pirmąkart į pajūrį atkeliavo garsiojo Lietuvos grafiko Stasio Krasausko piešiniai ir grafikos darbai, kuriuos pristatė jo dukra Aistė Krasauskaitė.

Tuo pačiu metu tęsiant galerijos tradiciją šalia pripažintų menininkų pristatyti ir naujus vardus buvo atidaryta iliustracijos, tapybos, estampo bei taikomosios grafikos srityse dirbančios dailininkės Urtės Bimbaitės personalinė paroda „Iš vandens“ . O nuo rugsėjo 13 d. „Ramybės“ galerijoje jau galima gėrėtis juvelyrikos meno konkurso “Nothing to declare” („Nėra ką deklaruoti“) paroda “Amber Trip”.

Livijos Grajauskienės nuotr.

Įkvėpimo sėmėsi ir Palangoje

Nuo 2010-ųjų vasaros sezono metu tiek jau pripažintų Lietuvoje ir už jos ribų dailininkų, tiek dar tik žengiančių pirmuosius žingsnius į meno pasaulį kūrėjų parodas Palangoje rengiančios „Ramybės“ galerijos parodų kuratorė Virginija Giniotytė, pradėdama paskutiniojo 2018 metų sezono parodų ciklo pristatymą, prisipažino, jog pirmąkart Palangoje pamatyti garsiojo Lietuvos grafiko S. Krasausko darbus esą nuostabu, tobula ir didžiulė garbė „Ramybės“ galerijai. O kartu pristatoma jaunosios kartos dailininkės Urtės Bimbaitės personalinė paroda „Iš vandens“, kurioje apjungiama aerografika, instaliacija ir netgi poezija, suteikia lankytojams galimybę palyginti dviejų kartų dailininkų požiūrį į meną.

Stasio Krasausko piešinių ir grafikos darbų ekspoziciją sudariusi ir pirmąkart ją į Palangą atvežusi dailininko dukra Aistė Krasauskaitė prasitarė, jog čia ją apėmusi elegiška nuotaika: iškilo daug atsiminimų apie šiame kurorte kartu su tėvu praleistą laiką, o jo darbuose esama daug motyvų, susietų su pajūriu, su Palanga.

„S. Krasauskas dievino Palangą: jūrą, bangas, – prisiminė A. Krasauskaitė. – Jis buvo puikus plaukikas, daugelio to meto plaukimo rekordų savininkas, Lietuvos čempionas. Tarp kitko, jis turėjo daug draugų gelbėtojų čia, Palangoje, ir pats dirbo gelbėtoju – beje, nemažai žmonių ir išgelbėjo. Sakė, susirinktų nemažas būrys išgelbėtųjų – virš 30 žmonių. Plaukimas, moterų ir vyrų figūros, išlaisvinti kūnai, džiaugsmas būti nuogam, be drabužių – tai buvo vienas iš jo įkvėpimo šaltinių. Ir šioje parodoje jūs matote darbų kurie tiesiogiai susiję su Palanga, su jūra – prieš jus ciklas „Vasara“.

Su Palanga susijęs ir dar vienas menkiau žinomas S. Krasausko kūrybos etapas – spalvoti piešiniai, kuriuos mažai kas iki šiol matė. Beje, dailininko dukra prisimena, jog su spalvomis tėvas eksperimentavo irgi būtent Palangoje, dailininkų poilsio namuose „Dailė“ vykusiame simpoziume.

„Įstojęs į Dailės institutą, į grafiką, tėvas tam tikra prasme atsistojo ant juodai baltų bėgių ir jais važiavo. Jis buvo puikiai įvaldęs piešinį, jo linija buvo labai lengva, tačiau tuo pačiu jį traukė padirbėti su spalva – tuos bandymus pastele jūs čia matote. Beje, visos pastelės gimė būtent Palangoje“, – pasakojo A. Krasauskaitė, pridūrusi, jog tėvą traukė ir skulptūra: prie sodo namelio jis buvo atsivežęs kelis akmenis ir, kaip pats yra sakęs, truputį pridėjęs prie jų ranką su kaltu – sukūręs lyg aliuziją, kad ten veidai.

Livijos Grajauskienės nuotr.

Garsieji iliustracijų ciklai

Be minėtų su Palanga susijusių darbų „Ramybės“ galerijoje eksponuojami kūriniai iš keleto garsiausiųjų grafiko sukurtų ciklų. O taip pat 1961 m. sukurtoji „Jaunystė“, tapusi S. Krasausko vizitine kortele, bei, pasak A. Krasauskaitės, jai nė kiek nenusileidžiantis darbas „Dviese“.

Taip pat į Palangą atkeliavo trys darbai iš ciklo „Žmogus“, kurto E. Mieželaičio eilėraščių rinktinėms bei to paties pavadinimo eilėraščių ciklui iliustruoti. Pasak dailininko dukros, kadangi E. Mieželaitis turėjo galimybė daug spausdintis, jo kūryba buvo leidžiama ir tada vadintųjų broliškų tautų kalbomis, ir artimajame užsienyje, S. Krasauskas kiekvienam naujam leidimui atnaujindavęs beveik visas iliustracijas. Tad cikle „Žmogus“, kurį dailininkas tobulino dešimt metų, jų esama itin daug ir skirtingos stilistikos.

Eksponuojamos ir iliustracijos E. Mieželaičio ciklui „Era“ bei Justino Marcinkevičiaus ciklui „Siena“ – pasak A. Krasauskaitės, šie kūriniai puikiai atspindi, kai rūpestingai dailininkas ieškodavęs rakto poezijos temoms atrakinti,- taip pat garsiosios iliustracijos Viljamo Šekspyro „Sonetams“ bei kūriniai, skirti biblinei tematikai – karaliaus Saliamono „Giesmių giesmei“.

„Su šiuo ciklu susijusi tokia istorija: dar 1966 m. S. Krasauskas gavo pasiūlymą iš vienos Peterburgo – anuometinio Leningrado – leidyklos – išleisti Saliamono „Giesmių giesmę“. Jis sukūrė iliustracijas – žvelgdami į jas galite pastebėti, jog jų stilistika susišaukia su senuoju Egipto menu, tačiau viskas baigėsi tuo, ko anais laikas ir buvo galima tikėtis: leidyklą išvaikė, viską uždraudė. Ir šie kūriniai, kuriuos jis pats labai vertino ir mylėjo, jam gyvam esant nebuvo išleisti. Tik, berods, 1982 m., kai poetas Sigitas Geda išvertė „Giesmių giesmę“, ji buvo išleista su S. Krasausko iliustracijomis“, – pasakojo dailininko dukra.

Iš mažiau žinomų S. Krasausko kūrinių ekspozicijoje galima išvysti „Aviaetiudus“, kurie, pasak A. Krasauskaitės, pasižymi labai iškalbingomis metaforomis, bei ciklą „Langas“: „Rytas“, „Vakaras“, „Muzika“ ir „Svajos“, kuriame esama ne itin būdingų dailininkui abstrahuotų formų.

„Jūs žinote, kad S. Krasauskas mirė 1977 m., būdamas vos 47-erių. Tvarkydama jo archyvą, aš vis stebiuosi: koks jis vis dėlto buvo kūrybingas ir produktyvus, kokie jautrūs, trapūs ir subtilūs buvo jo darbai“, – kalbėjo A. Krasauskaitė, padovanojusi „Ramybės“ galerijai paskutinįjį išleistą S. Krasausko kūrinių albumą.

Livijos Grajauskienės nuotr.

Iškalbingasis „Iš vandens“

Pristatydama savo parodą dailininkė Urtė Bimbaitė prisipažino, jog „Ramybės“ galerijoje iškabintą ekspoziciją augino metus laiko. Ir paminėjo, jog praėjo jau net 10 metų nuo pirmųjų autorinių parodų, kurios, beje, buvo surengtos ne Lietuvoje.

„Dabar pristatau savo autorinę parodą Lietuvoje, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad trečias kartas nebus po dar dešimties metų, – šypsojosi dailininkė, pridūrusi, jog parodos tema „Iš vandens“ nesanti atsitiktinė. – Prisipažįstu – labai patinka vanduo, nes nuo pat mažens mano gyvenimas buvo susijęs su vandeniu: vaikystė kaime prie ežero, vasaros prie jūros. Šioje parodoje vanduo tapo šaltiniu mano mintims, jis yra šaltinis besiskleidžiančiai darbuose technikai“.

Paroda „Iš vandens“ susideda iš dviejų dalių: pirmoji vystoma koliažo principu, kuomet eskizų, minčių juodraščių, nuotrupų gabalėliai kuria minimalistines, miniatiūrines mizanscenas. Čia žiūrovas gali nuspėti už dėlionių slypinčius atsakymus. Jis gali pastarųjų ieškoti tarsi atrandant muziejinės ekspozicijos rėmuose išdėliotus fragmentus, išskalautus bangų, ištrauktus iš gilaus ežero dugno, plevenančius užmirštose pakrantėse.

Antroji dalis – piešinio ir aerografijos pagrindu kurtos kompozicijos, pasiduodančios šiai technikai ir jos teikiamiems plastiniams sprendimams. Tai priklausomybė ir intencija, suvokimas, kad technika riboja, sukausto. Tarsi vėjo blaškoma banga kūrėjas tampa pavaldus stichijai, kūrėjas tampa jos dalimi.

Livijos Grajauskienės nuotr.

Prisijungė juvelyrai

Prie jau veikiančių S. Krasausko piešinių ir grafikos darbų ekspozicijos bei U. Bimbaitės parodos „Iš vandens“ nuo rugsėjo 13 d. prisijungė ir juvelyrai: Ramybės“ galerijoje galima gėrėtis juvelyrikos meno konkurso “Nothing to declare” („Nėra ką deklaruoti“) paroda “Amber Trip”.

Pasak konkurso rengėjų, juvelyrikos meno konkursas „Nothing to declare“ buvo surengtas Lietuvos šimtmečio proga: „Kviečiame menininkus juvelyrikos kalba pasakyti, kad esame laisvi. Kad neturime ko deklaruoti ir neturime ko slėpti. Kita vertus, mes galime deklaruoti savo laisvę. „Nothing to declare“ reiškia sąžiningumą ir galimybę ramiai eiti pro bet kokius tikrintojus, (ne veltui konkurso vertinimo komisijoje dalyvavo LR Muitinės atstovas) bet visų pirma – galimybių visumą. Galimybių apie tai papasakoti metalo meno pagalba“.

Būtent šios temos atsiskleidė konkurse dalyvavusių kūrėjų meno darbuose, kurių šiais metais sulaukta net 109 iš 26 šalių. Į šią keliaujančią parodą atrinkti konkurso laimėtojai ir geriausi 50 darbų.

Visos trys parodos „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) veiks iki rugsėjo 29 dienos. Parodas remia Palangos miesto savivaldybė.

Livijos Grajauskienės nuotr.