Nuomonės

Kur galėtų pasidarbuoti Seimo renkami buldozeriai?

Rytas Staselis
2018-09-14


Svarbi, mano galva, šios savaitės žinia, kuriai vietos TV kanaluose, galima sakyti, atsirado tik namų šeimininkėms skirtose transliacijose („Laba diena, Lietuva“, „Rytas su LNK“, „Labas vakaras, Lietuva“) – Lietuvos rezultatai kovojant su tarptautiniu papirkinėjimu kol kas yra kuklūs, bet šalis ėmėsi reikšmingų žingsnių kurdama galimybes šiai kovai pagerinti, sako tyrimą atlikę ekspertai.

Ir visas tyrimas, ir ekspertai – iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, vadinamos dar turtingųjų klubu. Į jį Lietuva – paskutinė iš trijų posovietinių Baltijos šalių – įstojo tik šiemet.

Kažkada vienas įžymiausių Rusijos analitikų, nepritariančių šiuolaikinei šalies politikai Andrejus Piontkovskis sakė: „Korupcija tampa viena pagrindinių Rusijos eksporto šakų“. Klausimas tik, ar lietuviškos valdančiosios daugumos buldozeris gali traiškyti tik opoziciją, ar jis gali sustumdyti kliūtis šiems Rytų kaimynės eksporto srautams? Victor (.flickr.com) nuotr.

Tarptautinis papirkinėjimas arba kiekvienos šalies piliečių kyšininkavimas užsienyje, deja, nėra labai populiari ar iš koto verčianti tema. Gilesnę baudžiamojo persekiojimo už kyšių dalybas užsienio šalių pareigūnams ir piliečiams tradiciją iš tvirčiausių mūsų sąjungininkų turi tik JAV bei britai. Ir vienoje, ir kitoje šalyje (JK atsirado daug vėliau) veikia specialūs teisiniai aktai, draudžiantys verstis kyšiais investuojant ne tik savo tėvynėje bet ir svečiose šalyse.

Kam tas galvos skausmas, jeigu mūsų teisėsauga nepakankamai kontroliuoja nesąžiningą politiką ir su ja susijusį verslą čia – Lietuvoje?

Ar visuomenė turi intereso, kad kažin kokie žurnalistai ar tie patys teisėsaugininkai įkyriai knaisiotųsi, ką mūsų verslo žmonės, veikdami savo kompanijose užsienyje, nuveikia braiberystės (angl. Bribery – kyšininkavimas) lankose?

Pavyzdžiui, nuveža korumpuotiems anos šalies valdininkėliams dovanų, kad tie vėliau už tas dovanas taptų neoficialiais, tačiau faktiniais stogais korupcine veikla grindžiamam verslui.

Ką apie tai pasakytų „eilinis žmogus“? Kurį išklausyti savo kolegas – politikus – šią savaitę ragino Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Kadangi nesu paskutinės kartos apokaliptikas – sąmokslo teorijų kūrėjas, sakyčiau, kad, ko gero, tam tikras skaičius lietuvių verslininkų pokalbiuose su pažįstamais politikais siektų tokią iniciatyvą uždusinti dar neužgimus. Gal siektų parodyti jos tariamai mažareikšmingumo ir sąlyginai brangiai kainuojančių pastangų disbalansą. Juolab nemažai mano kartos ir kai kurie vyresni žmonės ligi šiol yra tikri, kad portfelių su gėrimais, skilandžiais beigi dešromis grandinė į Maskvą yra veik tobulas tiekimo ir kitų svarbių verslo reikalų įgyvendinimo būdas. Lietuvius gi į anas – siaubingiausiai korumpuotas – rinkas Rytuose nužiūrėtas dar Neprigulmybės pieaušrio laikiais, tebetraukia it į aukso karštligės lenktynes.

Tačiau ne tik. Yra ir kitų teorijų grindžiančių, kad Lietuvos piliečių persekiojimas už braibinimą užsienyje yra žilos kumelaitės blėnys. Nes, esą, jeigu nevažiuosime kaip įpratę mes, mūsų vietą tuojau pat užims vokiečiai, bulgarai, latviai. Gaus naudą, o mums dėl to teks prakišti konkurencinę kovą.

Argumentą apie konkurenciją ir lygias galimybes jos sąlygomis, kaip nekeista, girdėjau iš vieno britų politiko, atsiradus „UK Foreign corrupt practices act“ (liet. JK korupcinės praktikos užsienyje įstatymas). Esą jis kaip tik suvienodino konkurencines galimybes besivystančiose rinkose. Viena vertus, kiekvienas britų įmonės konkurentas, tarkime, Rusijoje, pastebėjęs britus „žaidžiant nešvariai“, gali kreiptis į Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijas, kad šios jų britiškajam konkurentui nuimtų skalpą. Tačiau, kita vertus, ir britų įmonė, pastebėjusi Rusijoje braiberinant kokį prancūzą, vokietį ar lietuvį, gali ieškoti teisybės britų salose, kad tokiems konkurentams būtų skelbiamos sankcijos Jungtinėje Karalystėje.

Pilietinio ir valstybinio saugumo požiūriu, man apie tai pasakojusio brito nuomone, svarbu yra tai, kad tokie įstatymai apkapoja per ilgus verslo pirštus ir kitoniška prasme. Nes, esą korumpuotos rinkos sąlygomis dirbantys verslininkai prie jos taip greitai pripranta ir pasiduoda, kad jų galvose randasi keistokas noras anas sąlygas ir tokią verslo kultūrą perkelti jei ne į tėvynę, tai į kitas besivystančias ekonomikas. Ir gerų intencijų turintys politikai labai dažnai išgirsta, esą galėtų pakeisti savo šalių verslo aplinką, padarydami panašią į Rusijos, Baltarusijos ar Uzbekistano jau dėl to, kad ten visi „klausimai sprendžiami greičiau“, „nėra jokių biurokratinių suvaržymų, įsivaizduojamo, o ne tikro skaidrumo“.

Kitaip tariant, pamažu paragavusieji rusiškos tikrovės minkštąja galia ima mėginti ją pernešti į Vakarus. Po teisybei ir į bendrinę Lietuvą, ir į tokias galingas šalis kaip Vokietija. Esminis tarp jų skirtumas – netolygios skaidresnės ekonomikos tradicijos ir tam tikras visuomenės požiūris.

Todėl tikimybė, kad paprastas nedidelės Lietuvos žmogus pasigaus rusišką bacilą lengviau nei Vokietijos biurgeris.

Kažkada vienas įžymiausių Rusijos analitikų, nepritariančių šiuolaikinei šalies politikai Andrejus Piontkovskis sakė: „Korupcija tampa viena pagrindinių Rusijos eksporto šakų“.

Klausimas tik, ar lietuviškos valdančiosios daugumos buldozeris gali traiškyti tik opoziciją, ar jis gali sustumdyti kliūtis šiems Rytų kaimynės eksporto srautams?

Bet va, išgirsti Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (jis tokis labai artimas valdantiesiems) televizijoje porinant apie tai, kad visa, kas per paskutinius ketverius metus įvyko tarp Rusijos ir Ukrainos dėl Krymo, vadintina „teritorijų persidalijimu“ (LNK laida KK2) ir supranti, kad antroji klausimo alternatyva yra niekingai menkai tikėtina. Nes antro pagal dydį Lietuvos miesto meras ir itin populiarus politikas viešai kalba it pusryčiaudamas Kremliaus bufete, kuriam prekes tiekia įmonė „Viči“.

captcha
Įveskite aukščiau pateiktą tekstą:

2018-09-14

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Herkaus Manto g. 36 – 6 kab.
Klaipėda, LT-92233
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt