Latvijoje, Rygos Tautos namuose (Rīgas Latviešu biedrības nams) vienas iš Sąjūdžio pradininkų, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, šį pirmadienį Biržų pilyje oficialiai paskelbęs, kad  dalyvaus 2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimuose, susitiko su Rygos lietuviais ir latviais, remiančiais jo iškeltą Latvijos ir Lietuvos sandraugos idėją.

A. Juozaitis trumpai apžvelgė latvių ir lietuvių istorinius santykius, pabrėžė, kokia apverktina  dabartinė tarpvalstybinių santykių būsena. Neliko nepaliestos ir A. Juozaičio kandidatavimo į Lietuvos prezidentus aplinkybės, latviškas šio kandidatavimo kontekstas. Daug dėmesio buvo skirta bendros Lietuvos ir Latvijos sandraugos kūrimo galimybių aptarimui.

A. Juozaitis ne tik išdėstė būsimos sandraugos galimos strategijos kryptis, bet ir institucinius tokio „abiejų šalių tandemo“ rėmus, kurie yra įvardinti kaip abiejų šalių sandrauga arba konfederacija.

A. Juozaitis jau daugelį metų propaguoja strateginę Latvijos ir Lietuvos bendrystę. Apie Lietuvos ir Latvijos sandraugos būtinybę jis yra rašęs ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos spaudoje. Šios strategijos pagrindines kryptis skelbė ir „Atvira Klaipėda”.

A. Juozaitis įsitikinęs, kad abiems Baltijos šalims kilusius egzistencinius ir geopolitinius iššūkius Latvija ir Lietuva drauge išspręs daug lengviau ir geriau. Pasak jo, nuo romantinės dviejų tautų vienybės idėjos atėjo laikas pereiti prie konkretaus, „kieto“ dvišalių santykių modelio, kuris griežtai įpareigotų jau veikiančias institucijas kryptingai dirbti, įgyvendinant drauge nustatytą strategiją. Ši strategija, pasak jo, nesiūlo jokių viršnacionalinių institucijų ar papildomos biurokratijos bei išlaidų.

„Sandrauga būtų įsteigta „kompleksiška“ tarpvalstybine sutartimi, kurią ratifikuotų šalių parlamentai. Ji veiktų lygiateisio pariteto pagrindais. O vienais  pagrindinių siūlomos Sandraugos tikslų būtų nuostatos, kurioms abi šalys jau anksčiau buvo pritarusios, bet jos taip ir liko iki šiol neįgyvendintos“, – teigė A. Juozaitis.

Siūloma Latvijos ir Lietuvos tarpparlamentinei grupei suteikti papildomus įgaliojimus ir netgi Latvijos ir Lietuvos Senato titulas. Šis Senatas siūlytų teisės aktus Sandraugos veiklai ir jos stiprinimui, be to, turėtų ir teisės aktų, trukdančių bendram veikimui, stabdymo iniciatyvą. Vykdomosios valdžios srityje abi Vyriausybės įsteigtų bendrą Strateginį komitetą, užsienio politikos srityje – dvišalį Strateginį biurą. Sutartis numatytų ir kitus dvišalio glaudaus bendradarbiavimo „steiginius“, nedidinant jų veiklos administravimo išlaidų.

Susitikimui vadovavo vienas žinomiausių Latvijos kino režisierių Janis Streičas. Renginyje dalyvavo humanitarinių mokslų daktarė Dagmara Beitnarė, Rygos Tautos namų pirmininkas Guntis Gailytis, kalbininkas ir diplomatas Albertas Sarkanis, kultūrologė Anta Rugatė, politikas Intas Calytis, Latvijos olimpinio komiteto garbės pirmininkas Vilnis Baltinis, žinomas žurnalistas, „Atmodas“ kūrėjas Viktora Avuotinis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas (VLKK) Audrys Antanaitis, Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas Alvydas Butkus ir kiti abiejų Baltijos šalių šviesuomenės atstovai.

Susitikimo su Latvijos šviesuomenę Rygos Tautos namuose išvakarėse A. Juozaitis kartu VLKK pirmininku A. Antanaičiu apsilankė latvių Valstybinės kalbos centre, kuris pagal savo funkcijas iš dalies atitinka Lietuvos VLKK. Drauge su latvių kalbos specialistais jie aptarė baltų kalboms kylančius naujausius iššūkius bei pasikeitė valstybinės kalbos politikos patirtimi.