Politikai laukia 2019-ųjų kaip ypatingų metų, pranašaujančius mums neaiškius iššūkius ateityje ir galimas įtampas.

Palikime nuošalyje rinkimus į Europralamentą, kurie yra įdomūs tiktai kandidatams, nes juos laimėjus jau nebereikės galvoti nei apie kaupimą antrosios pensijos pakopos fonduose, nei apie „Sodros” pensiją. Lietuvos prezidento rinkimai domina žmones jau vien todėl, kad atsiranda proga šeimos ratelyje padiskutuoti apie kandidatus ir stebėti rinkiminį šou.

Rinkėjų nuotaikas Lietuvoje sunku nuspėti, o čia gali suveikti ir tautinė ideologija ir “Valinsko efektas”, kada rinkėjas balsuoja todėl, kad jis taip nori ir todėl kad jis turi juodojo jumoro jausmą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Skirtingai negu prieš aštuonerius metus, šį kartą kandidatai yra spalvingi – filosofas ir Sąjūdžio žvaigždė Arvydas Juozaitis, ekonomistas (ar bankininkas?) ir intelektualas Gitanas Nausėda, europinis politikas Vygaudas Ušackas, europarlamentaras Petras Auštrevičius, skandalingasis paveldosaugininkas Naglis Puteikis… O dar nežinome nei konservatorių pamėgtos Ingridos Šimonytės, nei valstiečių premjero Sauliaus Skvernelio apsisprendimo.

Tiesa, kandidatams dar reikia surinkti 20 000 rinkėjų parašų, bet manau, kad „žvaigždės” tai padarys.

2009 m. Dalia Grybauskaitė, iškilusi po Brazausko žvaigžde, neturėjo rimtų konkurentų – Algirdas Butkevičius buvo nušluotas pirmajame ture – 68% prieš 11 %. Tad ji neturėjo net iš anksto parengto politinio rinkiminio štabo.

Po penkerių metų, antrajame prezidento rinkimų ture, Dalia Grybauskaitė sutriuškino ir kitą nelabai charizmatišką figūrą Zigmą Balčytį – 57% prieš 40%. Kitais metais bus kitaip.

Kandidatų retorika kartais būna panaši, bet žinia rinkėjui, susijusi su kandidato pažiūromis, kūno kalba (kaip jis perduoda žinią), komunikacija yra skirtinga, o rinkėjo apsisprendimas labai jau nenuspėjamas.

Mindaugas Bastys buvo pripažintas sulaužęs Seimo nario priesaiką, tūkstantinis mitingas prie Seimo reikalavo jo pasitraukimo, feisbukas ūžė nuo pasipiktinimo, tačiau dalyvaudamas Seimo nario rinkimuose Zanavykų apygardoje jis užėmė antrą vietą surinkęs beveik 20 proc balsų. Kitame ture jo galimybės aplenkti konkurentę – Ireną Hasse, kuri gavo beveik 34 proc. balsų, gali būti didesnės, nes prisijungs kiti konservatorių nemėgstančių konkurentų balsai. Taip jau buvo 2002 metų prezidento rinkimuose. Valdas Adamkus pirmajame ture gavo 35,53% balsų, Rolandas Paksas – 19,66. Atrodė viskas aišku, bet antrajame ture beveik dešimties procentų persvara nugalėjo Rolandas Paksas.

„Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas. Yra laikas kariauti, o yra laikas taikiai sugyventi ir kantriai dirbti”, – sakė Gitanas Nausėda, skelbdamas apie kandidatavimą ir tarsi pamiršdamas, kad ir jis pats buvo to pačio laivo, kuris yra „praradęs kryptį”, narys, sistemos dalis, pasirodantis tiek kaip ekonomikos ekspertas, tiek kaip viešasis asmuo, tiek kaip besišypsantis „Stiliaus” puslapiuose.

„Praktiškai mes nebekuriame bendro gėrio valstybės. Politinis elitas gyvena Europos ir Eurazijos sostinių veidrodžiuose, stambaus verslo užsakymuose ir iš tikrųjų politinis elitas gyvena sau. O visi kiti piliečiai taip pat yra palikti sau. Taip yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva, dvi sanklodos ir jau dabar net dvi priešiškos stovyklos”. – kalboje Biržų pilyje sakė Arvydas Juozaitis, brėždamas ribą tarp elito ir „runkelių”.

Prezidento Donaldo Trumpo galimybes beveik per visą rinkimų laikotarpį dauguma Amerikos politologų ir politikos apžvalgininkų vertino skeptiškai. Skeptiškai politologai, verslo konsultantai ir įvairių įvaizdžių kūrėjai vertino ir valstiečių galimybes laimėti Lietuvos Seimo rinkimus. Vietinių sociologų sudaryti reitingai ir apklausos rodė kaip turėtų būti. Žmonės gi taip turi balsuoti. Energingi liberalių ir konservatorių lyderiai, sklaidžiai kalbantys tautai apie ekonomines, švietimo ir visokias kitokias reformas, nuolat smarkiai dirbo tviteriuose ir facebukuose.

Jeigu rinkimus lemtų internetinėse technologijos, jeigu būtų galima gulint ant sofos balsuoti kaip „Play Station” žaidimuose I. Šimonytė ar G. Nausėda tikrai taptų nugalėtojais. Bet reikės fiziškai ateiti prie balsadėžių ir per pirmąjį, ir per antrąjį rinkimų turus.

Rinkėjų nuotaikas Lietuvoje sunku nuspėti, o čia gali suveikti ir tautinė ideologija ir „Valinsko efekta”, kada rinkėjas balsuoja todėl, kad jis taip nori, ir todėl, kad jis turi juodojo jumoro jausmą.

Kai kas gyvena iliuzijų burbule ir tiki, kad Lietuvos žmonės nebalsuos, kad prezidentu išrinktų valstietį. Žmonės atėję prie balsadėžių pasirinks patys, o ne veikiami rėmėjų su kostiumais, TV žvaigždžių Radzevičių ir panašiai.

Nugalės tas, kas patrauks rinkėjus miesteliuose, kuriose nyksta vidurinioji klasė, kurie kenčia nuo nedarbo, emigracijos ir neturi vilties atsigauti.