Klaipėdos rajono savivaldybė praneša, kad gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, artimiausiu metu planuoja nupirkti rangos darbus ir 2019 m. pavasarį pradėti koplyčios-mauzoliejaus, esančio Priekulės seniūnijoje, restauravimo ir pritaikymo kultūros reikmėms darbus.

Klaipėdos r. savivaldybės nuotr.

Planuojama restauruoti lauko akmens mūro pamatus, fasadų plytų ir akmens mūrą, atkuriant stogo mūrinius karnizus, medinę perdangą virš rūsio ir autentišką pirmo aukšto grindų dangą, buvusią koplyčios mūrinę skliautinę perdangą, koplyčios stogo konstrukciją ir stogo čerpių dangą, medines įėjimo duris. Taip pat planuojama įrengti nuogrindą visu pastato perimetru, takus ir lauko laiptus, apsaugos ir gaisrinės signalizaciją. Koplyčios restauravimo darbus planuojama baigti 2020 m. Bendra projekto vertė – 44  140  Eur, iš kurių ES fondų lėšos – 36 191 Eur, Savivaldybės biudžeto lėšos –7 949 Eur.

„Sutvarkę koplyčią-mauzoliejų, mes didiname kultūrinio paveldo objekto prieinamumą, atveriame jį visuomeniniams kultūriniams renginiams, kultūrinei veiklai, skatiname lankymąsi bei domėjimąsi kultūrinio paveldo objektais. Šis objektas – išskirtinis ne tik Priekulės seniūnijoje, bet ir visame regione. Koplyčią-mauzoliejų XIX a. pabaigoje statė  Klaipėdos masonų ložei „Merfis“ priklausęs Bronackis. Ji domina tiek Lietuvos, tiek užsienio turistus, todėl būtina atlikti koplyčios-mauzoliejaus tvarkymo darbus, išsaugant šio architektūros paveldo objekto vertingąsias savybes ir pritaikyti jį turistų lankymui“, – pranešime cituojama Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkės Rūta Cirtautaitė.

Pagal žmonių prisiminimus, koplyčia pastatyta masono Bronackio mirusios žmonos atminimui. Teigiama, kad žmonos palaikai buvo palaidoti koplyčios rūsyje – mauzoliejuje, o viršuje buvo įrengta nedidelė koplyčia pamaldoms.

Koplyčia – lauko akmenų mūro: viduje naudoti natūralūs mažesni rieduliai, išorėje – stambesni, skaldyti. Pagrindinis vakarų fasadas sumūrytas iš raudonų plytų, turi ryškių neogotikos stiliaus bruožų. Dvišlaitis stogas buvo dengtas čerpėmis. Po koplyčia buvo įrengtas erdvus rūsys laidojimui.

Deja, koplyčia pokaryje buvo nuniokota: išplėštas mauzoliejus, išniekinti palaikai (palaidojimų žymių nelikę), išdraskytas koplyčios vidus. Šiuo metu koplyčios-mauzoliejaus būklė yra labai bloga, todėl šį 2006 metais į Kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą ketinama restauruoti ir pritaikyti kultūros reikmėms.

„Koplyčios-mauzoliejaus restauravimo projektas buvo parengtas dar 2007 metais, jo vertė tuomet buvo apie 133 tūkst. litų, tačiau galimybių finansuoti projektą iš Savivaldybės biudžeto lėšų tada nebuvo. Per tą laiką projektas paseno, todėl reikėjo jį  rengti iš naujo, pagal naujus reikalavimus. Tikimės, kad šį kartą projektą pavyks sėkmingai įgyvendinti“, – vylėsi mero pavaduotoja.