Vilniaus valdininkai neretai nustebina kitų regionų gyventojus savo „žiniomis” apie vos už keliasdešimt kilometrų nuo sostinės nutolusių teritorijų problemas, tačiau kad į šiuo metu Aplinkos ministerijos užsakymu vykdomą Pajūrio juostos žemyninės dalies plano koregavimą Klaipėda net nėra įtraukta, ko gero, reiktų laikyti elementariu neapsižiūrėjimu ar tiesiog korektūros klaida.

Pagal dabartinį planą pajūrio juostoje galimi tik laikini statiniai, tačiau šis reikalavimas jau nebeatitinka šių dienų realijų ir jį klaipėdiečiai siūlo keisti. Palmiros Mart nuotr.

Aplinkos ministerijai nesureagavus į pirmuosius Klaipėdos savivaldybės atstovų pateiktus pasiūlymus dėl minėto plano koregavimo, juos nuspręsta teikti antrą kartą – apie tai buvo kalbama ketvirtadienį savivaldybėje vykusiame pasitarime.

Vienas iš reikalavimų, kurį plane norėtų matyti klaipėdiečiai –  kad teritorija nuo Klaipėdos miesto ribų iki Šiaurinio molo būtų pripažinta saugotina kranto linija su tomis pačiomis sąlygomis, kokias turi ir Palanga.

„Kitas svarbus dalykas yra tai, kad būtų suformuotas privažiavimas žvejams prie jūros  –  įrangai pasikrauti ir žuviai išsikrauti”, – po pasitarimo „Atvirai  Klaipėdai” sakė savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, patikslinęs, jog šis kelias yra numatytas toje vietoje, kur, pravažiavus Girulius, per kopas yra nutiestos gelžbetoninės plokštės.

Be to, klaipėdiečiai reikalauja pajūryje sukurti vadinamąjį infrastruktūros koridorių, kuris leistų užtikrinti visų būtinų komunikacijų (nuotekų, kitų tinklų) pravedimą, kad čia būtų galima įrengti nuolat veikiančius tualetus bei kitus žmonių poreikiams būtinus statinius.

Tai, kad pagal dabartinį planą pajūrio juostoje galimi tik laikini statiniai, kurie ne sezono metu turi būti pašalinti, pasak administracijos direktoriaus, yra nelogiškas, šiandienos poreikių nebeatitinkantis reikalavimas. „Žmonės prie jūros juk atvyksta ir rudenį, ir žiemą, jie čia turi gauti visas civilizuotas paslaugas”, – komentavo S. Budinas.

Visgi administracijos direktorių labiausiai nustebino, ko gero, įstatyme įsivėlusi klaida ar neapsižiūrėjimas, mat jame Klaipėda, kaip patenkanti į pajūrio juostos teritoriją, net neminima  – minima tik Palanga ir Klaipėdos rajonas, tad klaipėdiečiai plano rengėjams nurodė ištaisyti šį, jų manymu, nesusipratimą.

„Savo pasiūlymus dar kartą pateiksime ne tik plano koregavimo rengėjams, bet ir specialiai premjero sudarytai darbo grupei, kuri nagrinėja Dalykinių sąlygų sąvadą, kadangi ir ten nemažai kalbama pajūrio klausimais”, –  sakė S. Budinas, išreiškęs viltį, jog gal tuo atveju į klaipėdiečių pasiūlymus nebus pasižiūrėta pro pirštus.

INFORMACIJA

Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas – vienas svarbiausių dokumentų, nustatančių žemės naudojimo režimą pajūrio juostos žemyninėje dalyje.

Plano sprendiniai apima pajūrio juostos žemyninės dalies sausumos teritoriją – 70–850 metrų pločio žemyninio kranto juostą nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki valstybės sienos su Latvijos Respublika, į kurią patenka kopagūbris, prieškopė, klifas, paplūdimys ir priekrantės zona.

Plane išskirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, numatytos jų tvarkymo priemonės, nustatytos inžinerinės, rekreacinės infrastruktūros, uostų ir prieplaukų įrengimo kryptys, nustatyti žemės naudojimo ir statybų reglamentai. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės dalies teritorijos naudojimą ir tvarkymą, kraštovaizdžio formavimo kryptis, tvarkymo priemones ir informuojantis visuomenę apie valstybės priimtus sprendimus dėl pajūrio juostos apsaugos, tvarkymo ir naudojimo.