Ar kada susimąstome, kur turėtume dėti senus, nebereikalingus vaistus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs? Dažnai nesunaudotas farmacines medžiagas tiesiog išmetame į šiukšlinę ir net nepagalvojame, kad taip teršiame savo aplinką.

Pasirodo, jog vykstant kovai už teršalų mažinimą Baltijos jūroje atsirado nauji teršalai – farmacinių medžiagų atliekos.

Organizatorių nuotr.

Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute vykusio seminaro metu pristatytas projektas MORPHEUS, kurio tikslas yra išsiaiškinti, kokie farmacinių atliekų kiekiai patenka į Klaipėdos, Palangos, Kretingos ir Nidos vandens nuotekų valyklas, o iš ten į vandens telkinius bei išsaugoti švarią jūrą, poilsio zonas, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Projektas vykdytas, įgyvendinant Europos Komisijos sprendimą Europos šalims atlikti vaistų monitoringą.

Kokį poveikį vaistų atliekos daro aplinkai, mokslininkai vis dar tiria, tačiau, pasak lektoriaus ir projekto dalyvio Valdo Lango, poveikis yra neabejotinai neigiamas – užterštuose vandens telkiniuose žuvys keičia lytį, aptinkami įvairūs išsigimimai, galų gale kenksmingos medžiagos kaupiasi pačioje žuvyje, o su žuvimi patenka atgal į žmogaus organizmą. Tai yra tik vienas pavyzdys iš daugelio kitų nuodijamo vandens pasekmių.

Atlikus tyrimus išsiaiškinta, jog didžiausia vaistų koncentracija vandens telkiniuose aptinkama Kretingoje. Visose 4 tiriamose gyvenvietėse daugiausia į aplinką patenka acetilsalicilio rūgšties, kuri visiems geriau žinoma kaip aspirinas. Taip pat aptiktas itin didelis kiekis vaistų, veikiančių širdies ir kraujagysliu sistemą, antibiotikas amoksiciklinas, skausmą mažinantys anabolikai ibuprofenas, diklofenakas bei kitos aplinkai kenksmingos medžiagos.

Tyrimais patvirtinta, jog be vandens nuotekų valymo sistemų didžiausi aplinkos teršėjai yra Klaipėdos respublikinė ligoninė bei Dumpiuose esantis Klaipėdos regioninis sąvartynas.

Jau pirmo tyrimo metu nustatyta, kad iš minėtų gyvenviečių vandens nuotekų valymo sistemų į aplinką patenka apie 83 kilogramus vaistų atliekų ir tai nėra galutinis skaičius, nes iš daugybės vaistų rūšių ištirta tik 17. Toks kiekis vaistų atsiduria aplinkoje pirmiausia dėl farmacijos gamyklų. Tačiau prie to prisideda ir paprasti vartotojai – jau įrodyta, kad iš žmogaus organizmo pasišalinę vaistų likučiai su nuotekomis kaupiasi ir vandens telkiniuose, o apie 40 procentų žmonių nebevartojamus vaistus tiesiog išmeta į šiukšlinę, nuleidžia tualete ar atiduoda pažįstamiems.

Tik maža dalis žino, kaip vaistais atsikratyti nekenkiant aplinkai – visas nereikalingas farmacines medžiagas galima atiduoti vaistinėms (visos vaistinės senus vaistus privalo priimti NEMOKAMAI). Vėliau iš vaistinių tokius medikamentus surenka specialios pavojingų atliekų tvarkymo įmonės bei juos sudegina – taip jų
patekimo į aplinką yra išvengiama.

Projekto MORPHEUS atstovė  gamtosaugininkė Dalia Žukienė ragina gyventojus nelikti abejingiems šiai problemai, prisidėti prie aplinkos švarinimo ir vaistus atiduoti vaistinėms. Taip pat farmacines atliekas galima atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose įrengtos specialios talpos pavojingoms atliekoms. Klaipėdoje tokios aikštelės yra įsikūrusios Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30 ir  Plieno g. 13.