P0

Svarbu, Veidai

Kapitoną į jūrą paviliojo burlaivis “Krusenstern”

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-22


Nuo pat studijų baigimo savo karjerą su “DFDS Seaways” (iki privatizavimo – “Lisco”) susijęs kapitonas Gintaras Kučinskas sako, kad kiekviena jūra turi ir savo pranašumų, ir minusų.

Jau devynerius metus kapitonu dirbantis klaipėdietis šiuo metu veda keltą linija Klaipėda-Kylis. Prieš tai jam teko išbandyti įvairius Šiaurės jūros uostus, o vieną kartą ir plukdyti Afganistane naudotą NATO karinę techniką iš Turkijos į Europą.

Reiso iš Kylio metu į savo tiltelį įsileidęs žurnalistus Gintaras Kučinskas mielai papasakojo apie savo patirtį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Būsimasis kapitonas 1997 m. baigė Klaipėdos aukštesniąją jūreivystės mokyklą (dabar – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla). Karjerą pradėjo dirbdamas “Lisco” miškovežiais.

“Tarp giminių nebuvo jūreivių. Pirmą praktiką atlikau keturių stiebų burlaivyje “Krusenstern”. Labai patiko, daug teigiamų emocijų ir jau po to buvau tvirtai nusistatęs eiti į jūrą”, – pasakojo G. Kučinskas.

Prieš pradedant darbuotis linijoje Kylis-Klaipėda kapitonas plaukiojo Šiaurės jūroje “DFDS Seaways” krovininiu keltu įvairiais maršrutais – į Roterdamą, Zebriugę, šalia Edinburgo esantį Rosyth uostą, Imingemą.

“Kiekvienoje jūroje yra savų pliusų ir minusų, sunku palyginti. Baltijos jūroje šiaurinis vėjas yra labai bjaurus ir tada pareina ta Baltijos jūros banga, iš pietų į šiaurė išsitempusi. Atkarpoje nuo Bornholmo iki Klaipėdos vėjas tada sukelia didelę bangą. Plaukiant į Kylį, kai iki jo švyturio lieka apie keturios valandos, prasideda siaurumos, o ten didelis laivų judėjimas, nuolat reikia prižiūrėti navigaciją. Škotijoje būna sunkios švartavimosi sąlygos – stiprūs vakarų ir pietvakarių vėjai, bet po to įpranti, viską pagauni. Imingeme sunku įplaukti į vadinamąjį šliužą, dirbau ten dvejus metus. Reikia įlįsti į šliuzą, lieka po du metrus iš šono. Irgi reikia pagauti momentą, nes srovė stipti, kai moki ją panaudoti, ji padeda. O atidarius šliuzą reikia išlįsti, apsisukti ir galu prisišvartuoti”, – pasakojo G. Kučinskas.

Pasak jo, Klaipėdos uosto įplauka irgi nėra iš lengvųjų lyginant su kitais uostais.

“Geru oru čia problemų nėra, bet kai stiprus šiaurinis ar vakarinis vėjas, yra savo niuansų”, – sakė kapitonas, jau dvejus metus vadovaujantis lietuviškai 43 žmonių kelto “Regina Seaways” įgulai.

Anot kapitono, “DFDS Seaways” persikėlus į Centrinį Klaipėdos terminalą keltams pasidarė lengvesnės švartavimosi sąlygos. G. Kučinskas pabrėžia, kad dėl to, jog dabar keltams reikia trumpiau plaukti, sutaupoma apie 20 minučių, kurios šiai linijai esą yra gana svarbu, mažiau sudeginama kuro, mažiau užteršiamas oras.

“Be to, ties dabartine apsisukimo vieta yra kalnas, uždengiantis nuo vėjo, sumažinantis būringumą. O srovė iš marių padeda, prispaudžia prie krantinės”, – pasakojo pašnekovas.

Žurnalistų paklaustas, ar yra patyręs kokių nors ekstremalių situacijų, kapitonas juokdamasis sakė, kad viskas visada dirba tvarkingai, nes kitaip ir negali būti. Įdomesniu karjeros faktu jis pavadino NATO krovinių plukdymą.

“Kai dar dirbau Šiaurės jūroje, atėjo pranešimas, kad mus nuima nuo linijos ir teks plaukti į Turkiją, Juodąją jūrą parvežti NATO krovinio – karinę techniką, kuri dalyvavo Afganistane ir lėktuvais buvo perkelta į Turkiją, o iš jos jau reikėjo nuplukdyti į Belgiją ir Norvegiją. Buvo įdomi patirtis plaukti Turkijos sąsiauriais. Pasupo stiprokai, kareiviams buvo nelabai, nes prie sausumos pripratę”, – sakė kapitonas, tuo metu plaukęs su “Finlandia Seaways” keltu.

Pasak jo, keleiviai keltų linijoje į Vokietiją nesikeičia, gal tik dėl amžiaus mažėja memelenderių.

“Buvo toks atvejis, kreipėsi į mane lietuvė ir vokietis, paėmęs alkoholio, ar galiu juos sutuokti. Sakiau, kaip nors pakentėkit iki Klaipėdos. Statute yra parašyta, kad kapitonas registruoja mirties ir gimimo atvejus, bet tuokti tikrai negali”, – linksmą įvykį iš karjeros prisiminė G. Kučinskas.

„Atviros Klaipėdos“ žurnalisto kelionės išlaidas padengė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“). Publikacijos turiniui tai įtakos neturi.


2018-09-22

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt