Klaipėdos forumas sekmadienį pranešė, kad Seimo nariai Audronius Ažubalis bei Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į  iniciatyvą rinkti parašus dėl Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus įamžinimo, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę bei uostamiesčio merą, prašydami atkreipti dėmesį į nepakankamą M. Jankaus nuopelnų įvertinimą mieste. Tačiau A. Ažubalio padėjėjas Albert Komar, pamatęs šį pranešimą, informavo, kad ši iniciatyva niekaip nėra susijusi su Klaipėdos forumu, raštas Savivaldybei buvo siųstas patriarcho jubiliejaus proga.

Rašte pažymima, jog Lietuvai ir ypatingai Klaipėdos kraštui reikšmingos Martyno Jankaus 160-osios gimimo metinės.

Martynas Jankus, vienas iš „Aušros“ leidėjų, germanizuotame Klaipėdos krašte pasiaukojamai savo veikla sugebėjo įtvirtinti  nepralaužiamą tautiškumo pamatą ir užkirto kelią Klaipėdos krašto germanizacijai. Martyno Jankaus vadovaujama patriotinė Mažosios Lietuvos inteligentija daug prisidėjo prie to, kad Lietuva taptų nepriklausoma valstybe, o Klaipėdos kraštas – integralia šios valstybės dalimi.

Rašte pabrėžiama, kad Martynas Jankus drąsiai kėlė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimo idėją. Dar 1890 m. jis įsteigė pirmąją lietuvininkų politinę organizaciją. 1917 m. Peterburge paskelbė deklaraciją dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo, o 1918 m. grįžęs į tėvynę tapo vienu iš Tilžės akto signatarų. 1922 m. M. Jankus tapo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininku. Šio aktyvaus Lietuvos patrioto veikla tuometinei Vokietijos valdžiai anaiptol nebuvo priimtina – už jai nelojalią veiklą M. Jankus baustas net 40 kartų: areštu (9 kartus) bei piniginėmis baudomis.

Rašte nuogąstaujama, kad nepaisant M. Jankaus nuopelnų ir pasiaukojimo, jo atminimas iki šiol nėra deramai įamžintas. Seimo nariai remia Klaipėdos Forumo pradėtą iniciatyvą rinkti parašus dėl šio iškilaus Klaipėdos krašto asmenybės įamžinimo, jam pastatant skulptūrą senamiesčio teritorijoje ir pervadinant vieną iš miesto aikščių arba skverų Martyno Jankaus vardu.