Unikalus biomedicininis geoterminio vandens tyrimas, kuriame dalyvavo apie 200 uostamiesčio gyventojų, turėtų tapti rimtu koziriu Klaipėdai, siekiančiai proveržio sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos srityse. Tyrimo rezultatus tikimasi paskelbti iki spalio pabaigos.

Projekte jėgas sutelkė Klaipėdos universiteto mokslininkai su gydytoja dr. Lolita Rapoliene priešakyje, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP),  Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ir verslo partneris UAB „Kamineros grupė“.

Nemažai tyrime dalyvavusių žmonių po procedūrų teigė pajutę daugialypį teigiamą poveikį. Organzatorių nuotr.

Siekta ištirti skirtingos mineralizacijos Klaipėdos regione išgaunamo geoterminio vandens poveikį ir gauti naujų medicinos mokslo žinių apie geoterminio vandens teigiamą poveikį mažinant streso simptomus, gerinant bendrąją sveikatos ir atskirų organų sistemų būklę.

„Nors Lietuvoje kai kur atliekamos geoterminio vandens procedūros, tai ne toks vanduo, kurį tiriame mes. Tikimės, kad šis mokslinis tyrimas gali duoti pradžią platesniam šio išties dideliu druskingumu pasižyminčio vandens panaudojimui. Tai visos Klaipėdos ateitis“, – KMTP pranešime cituojamas laikinasis KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Tyrimo metu buvo naudojamas iš 1135 m išgaunamas 108 g/l geoterminis vanduo, kurio temperatūra siekia apie 38°C , jo druskingumas kelis kartus pranoksta Baltijos jūros vandenį. Vandens sudėtyje yra Na, K, Ca, Mg, Fe, Cl, HCO3, SO4, Si ir kitų mineralų. Prof. A. Razbadauskas pažymėjo, kad Vakarų Lietuvoje iš 2 km išgaunamo vandens druskingumas siekia beveik 20 proc. – savo savybėmis jis labai nedaug nusileidžia Negyvosios jūros vandeniui.

Klaipėdoje atliktam moksliniam tyrimui didelio svorio suteikia jo plati apimtis. Teigiama, kad parengiamajame etape buvo išplatinta beveik 1000 anketų. Remdamiesi pastarųjų mėnesių patirtimi, kandidatai turėjo atsakyti į šūsnį klausimų, susijusių su sveikata, darbo pobūdžiu, gyvensena. Atrinkti 200 dalyvių – darbingo amžiaus, patiriantys stresą ir esantys suboptimalios sveikatos būklės – taip įvardijama būklė tarp sveikatos ir ligos.

Pajuto pagerėjimą

Kursą kiekvienam tyrimo dalyviui sudarė 10 individualių geoterminio vandens procedūrų, kurių trukmė buvo 20 minučių. Tyrimo metu panaudota apie 800 m³ paruošto geoterminio vandens, pripildyta apie 2 tūkst. vonių. Į projektą įsitraukę klaipėdiečiai gavo ne vien nemokamas geoterminio vandens procedūras, bet ir išsamų organizmo veiklos ištyrimą.

„Mokslinio tyrimo dizainas buvo sudėtingas, nes sau išsikėlėme tikslą padaryti tai, ko mokslininkai pasaulyje iki šiol dar nebuvo atlikę, – atsakyti į klausimą, ar svarbi balneoterapijai naudojamo vandens mineralizacija, bei kokios mineralizacijos vanduo duoda geriausią poveikį atskiroms žmogaus organizmo sistemoms.

Visų etapų koordinavimas ir įgyvendinimas buvo rimtas iššūkis Jūrininkų sveikatos priežiūros centro personalui, pareikalavo didelio visų partnerių susitelkimo ir kruopštaus darbo, tyrimo dalyvių kantrybės ir uolumo vykdant specialistų nurodymus. Esame labai dėkingi visiems prisidėjusiems prie šio beprecedenčio mokslinio tyrimo Lietuvoje“, – kalbėjo dr. L. Rapolienė.

Nemažai tyrime dalyvavusių žmonių po procedūrų teigė pajutę daugialypį teigiamą poveikį – esą pagerėjo nuotaika ir miego kokybė, odos būklė, padaugėjo energijos, sumažėjo streso pojūčiai ir nuovargis, normalizavosi širdies ir virškinimo sistemų veikla, atsistatė darbingumas.

Nors tyrimo išvadų dar teks palūkėti, mokslininkai bei  atstovai nusiteikę pozityviai ir neabejoja, kad verslas tinkamai išnaudos galimybes, kurias atvers šis mokslinis tyrimas.

„Žydroji lagūna Islandijoje pritraukia apie 3 mln. turistų – tai yra 10 kartų daugiau nei ši šalis turi gyventojų. Geoterminio vandens panaudojimo tradicijos gilios Italijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Austrijoje. Tai puikūs pavyzdžiai, liudijantys apie gaunamą ekonominę naudą, parodantys, jog unikalūs resursai padeda generuoti išties didelius turistų srautus. Klaipėdai svarbu pasinaudoti turimais gamtiniais turtais – solidus mokslinis tyrimas padrąsins to nebeatidėlioti“, ­– įsitikinęs KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.