Peržiūrėjau dar kartą vieno iš Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) su partneriais organizuotos konferencijos „Miestas ir uostas – nepaskelbto karo zona” pranešėjų, Klaipėdos miesto vyr. architekto Almano Mureikos, parengtą turinį. Pranešėjas apžvelgė Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos (KVJUD) rengiamo uosto bendrojo plano (BP) sprendinių pristatymo visuomenei aspektus ir atkreipė dėmesį į tokius, kaip čia tiksliau įvardinti, tarybinių laikų projektų viešinimo metodus.

Pavyzdžiui, miestiečiams pristatomose vizualizacijose su planuojamo vieno iš giliavandenio uosto variantų Melnragėje vaizdais, matome gražią promenadą su pramogų infrastruktūra ir jachtų uosteliu I Melnragės pusėje, tačiau detaliuose uosto PB planuose tos promenados jau nelikę, ta dalimi eina privažiuojamoji geležinkelio atšaka.

Kitame pavyzdyje pateikiama ištrauka iš KVJUD bendrojo plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV), kurioje nurodyta, kad pietinėje miesto dalyje prie Vilhelmo kanalo, kurioje yra rezervinė mišku apaugusi 246 ha uosto teritorija ir kurioje planuojama per 70 ha teritorijos įsisavinimas krovinių paskirstymo terminalo statybai, visą 100 proc. rezervinės teritorijos plotą planuojama iškirsti.  Šiaurėje, Girulių miške papildomai reikėtų iškirsti dar apie 14 ha valstybinio rekreacinio miško ploto.

Vėliau viešoje erdvėje paskelbtuose KVJUD komentaruose, o ir radijo stoties „Laluna” laidoje A.Vaitkus teigia, kad tas miško iškirtimo plotas bus mažesnis, bet ar šie teiginiai jau nugulė oficialiuose dokumentuose?

Galiausiai dėmesys šį kartą ne į tai. Atkreipsiu dėmesį į plano rengėjų požiūrį iliustruojančią citatą iš to paties SPAV’o apie to kirtimo pasekmes įgyvendinus sprendimus: „Pasekmės augmenijai įgyvendinus sprendinius būtų nereikšmingos, kadangi planuojamoje teritorijoje po sprendinių įgyvendinimo etapo sausumoje beveik nebeliktų poveikio objekto, t.y. miško.” Na, ir cinikai, sakysite. Neskubėkite, kad nepritrūktų epitetų, kai perskaitysite savivaldybės atsakymus į šių metų gegužės 30 d. KVJUD siųstus siūlymus dėl Miesto bendrojo plano koncepcijos, kurią rengia savivalda, ir pamatysite, kokius gi siūlymus pateikė A. Vaitkaus komanda miestui. Rašto kopiją rasite čia.

Ten – ir Uosto direkcijos noras suvaržyti miesto planus pietinėje miesto dalyje už Kiaulės nugaros įkurti miestiečiams priėjimą prie marių, ir pasipriešinimas Švyturio g. tęsiniui, ir kėsinimasis į teritoriją tarp dabar esančios uosto tvoros, už kurios įsikūrusi „Klasco”, ir Naujojo Uosto g. bei kitas centre esančias daugiafunkcines miesto teritorijas, ir pasipriešinimas buferinių zonų tarp uosto tvoros ir miesto gyvenamųjų kvartalų apželdinimui, ir abejonės dėl miesto sankryžų pertvarkymo į skirtingų lygių sankryžas poreikio, ir siekis užtvirtinti dabar galiojančias sanitarinių apsaugos zonas šalia visų uosto teritorijoje vykdomų veiklų (objektų), matyt, nuspėjant, kad įsibėgėjantis ES ir LT aplinkosaugos standartų griežtinimas, susijęs su Darnios plėtros koncepcija, artimiausiu metu išplės šių zonų ribas ir vers uosto veiklą stumtis arčiau marių arba išpirkinėti miestiečių, gyvenančių arčiausiai uosto tvoros, namus.

Savo pristatyme Almantas Mureika kelia klausimus, kurių vienas skamba taip: ar planuojant pasiekti tikslai ir uždaviniai, nurodyti programoje, patvirtintoje 2014-09-26 susisiekimo ministro, Teritorijų planavimo įstatyme?

Pats įstatymas (LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ BENDROJO PLANO DALIS „JŪRINĖS TERITORIJOS“ Patvirtintas LR Seimo 2015-06-11 nutarimu Nr. XII-1781) skamba taip:

49.1.4. Išorinio giliavandenio uosto statybos vieta turi būti parinkta parengus dviejų alternatyvų vertinimą, kuriame įvertinamos giliavandenio uosto užnugario infrastruktūros sukūrimo … alternatyvos, demografinės urbanistinių centrų sukūrimo prielaidos…

54.2.3. užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą ir krantosaugos priemonių taikymą.

Proveržio kryptys:

28.2.1. jūros aplinka: gamtiniai ištekliai ir akvakultūra, aplinkos apsauga ir krantotvarka, rekreaciniai ištekliai ir turizmas.

Stumdami per procedūrinę miglą uosto bendrojo plano su giliavandeniu uostu Melnragėje sprendinius, rengėjai orientuojasi į rezultato pasiekiamumą, o ne į procedūrų laikymąsi. Tokiu būdu siekdami trokštamo rezultato, organizatoriai taiko šį dalyvaujamajai valdysenai priskiriamą principą, kuris turėtų būti naudotinas ne valstybės institucijų, kurioms turi būti taikomi ypač aukšti veiklos skaidrumo ir atskaitomybės standartai, veikloje, o yra ES priskiriamas būtent bendruomenių veiklai.

Be to, terminas „procedūrinė migla” – ne mano, jį esamai situacijai apibūdinti panaudojo vienas susisiekimo viceministras pasitarime, organizuotame Susisiekimo ministerijos KVJU direkcijoje tarp tos pačios Susisiekimo, Aplinkos ministerijų, KVJUD, miesto savivaldybės ir bendruomenių atstovų.

Almanto Mureikos ir kitų konferencijos „Miestas ir uostas..” pranešėjų pristatymų skaidres galite rasti čia.

Priminsiu, kad ES savivaldos chartijoje ir vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad VIETOS SAVIVALDOS TEISĖ PRIKLAUSO BENDRUOMENĖMS. Skaitykite, diskutuokite su kaimynais ir teikite savo siūlymus.

Beje, Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos autorius, teigia, kad jei išorinio uosto projektas bus vystomas pažeidžiant darnaus ir tvaraus vystymo principus, visa šiaurinė Klaipėdos dalis patirs žlugdantį poveikį. Laaabai įdomus pranešimas. Rekomenduoju: https://www.youtube.com/watch?v=iVJAOGifMMY&feature=youtu.be