Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas ketvirtadienio miesto Tarybos posėdžio metu aiškinosi politikams, kas iki šiol padaryta sprendžiant miestą kankinančios smarvės ir taršos problemą.

Beje, daugiausia klausimų jam turėjo ne opozicija, o bendrapartietis meras Vytautas Grubliauskas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ekstremali padėtis – ne išeitis?

Pasak S. Budino, yra sudaryta darbo grupė dėl Klaipėdos savivaldybės monitoringo programos pakeitimo.

„Dabar yra 29 nuolat stebimos vietos, bus papildyta dar 4 taškais. Taip pat sudaryta operatyvaus reagavimo tarpžinybinė grupė. Pirmame jos posėdyje dalyvavo ir potencialių įmonių-teršėjų atstovai. Išsiaiškinome, kas įmonėse padaryta ir dar bus daroma”, – dėstė Savivaldybės administracijos vadovas.

Pasak jo, dabartiniai teisės aktai neįpareigoja įmonių laikytis „didesnių reikalavimų”. Anot S. Budino, leistini 8 europiniai kvapo vienetai yra per didelė riba, nes gyventojas jaučia jau nuo pirmo vieneto. Tad ketinimai šią ribą nuleisti tik iki 5 ir tik nuo 2023 metų Savivaldybės netenkina ir ji, pasak S. Budino, jau parašė raštą, „kad tai neadekvatu”. Savivaldybė esą prašo keisti ir teisės normą, kad dabar kiekvienas pareiškėjas turi nurodyti, iš kur sklinda smarvė. Taip pat prašoma įpareigoti įmones naudoti tik uždaras technologijas.

„Kreipėmės į Klaipėdos universitetą dėl galimybės operatyviai ištirti kvapus. Vakar buvau laboratorijoje. Dabartinė mobili įranga neleidžia tirti kvapų, reikia papildomų priemonių įsigyti. Artimiausiu metu priimsime sprendimus, nes jie susiję ir su lėšomis. Bus ruošiamas ir oro kokybės valdymo priemonių planas. Su visomis priemonėmis tai apie 300 tūkstančių”, – aiškino S. Budinas.

Pasak jo, Visuomenės sveiktos centras kitą savaitę turi pateikti suminę Dumpiuose veikiančių įmonių kvapų analizę.

„Artimiausiu metu sušauksime Ekstremalios komisijos posėdį ir svarstysime gyventojų kreipimąsi”, – teigė Saulius Budinas.

Tačiau tiek jis, tiek ir Savivaldybės administracijos Administracinės veiklos poskyrio vyriausiasis specialistas Žilvinas Vainora akcentavo, kad paskelbus ekstremalią padėtį Savivaldybė esminių naujų įrankių neįgautų – tik atsirastų operacijos vadovas ir būtų lengviau galima panaudoti Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondą, kuriame dabar yra apie 28 000 eurų.

Mero egzaminas

Po S. Budino pasisakymo atėjus miesto Tarybos narių klausimų eilei daugiausia jų turėjo meras.

Pirmiausia jis teiravosi, kodėl jau šiam Tarybos posėdžiui nebuvo pateiktas sprendimo projektas dėl monitoringo plano pakeitimo.

Pasak S. Budino, speciali darbo grupė tik rugsėjo 13 d. nusprendė, kur turėtų būti 4 nauji nuolatinio monitoringo taškai.

„Girdžiu, kad laboratorijos panaudojimas kimba ore. Kada realu tikėtis, kad ji pradės misiją, į kurią dedamos viltys?” – klausimus tęsė meras.

„Per bendradarbiavimo sutarties su Klaipėdos universitetu prizmę to negalima įgyvendinti, nes susiję su viešaisiais pirkimais. Reikiamas įrenginys, lyg speciali kolba, surenkanti kvapus, kainuotų per 40 000 eurų. Paprastuoju būdu negalima daryti, privalome laikyti Viešųjų pirkimų įstatymo”, – dėstė S. Budinas.

Tada jau V. Grubliauskas teiravosi, ar yra žadėtosios aiškios reagavimo į taršos atvejus schemos.

„Algoritmą turėsime jau kitą savaitę, nes buvom paprašę papildomos informacijos iš Aplinkos apsaugos departamento ir Visuomenės sveikatos centro. Bus panašus algoritmas kaip ir stichinių nelaimių atveju, bet visgi svarbiausia, kad kvapo neliktų. O tam jau reikia įstatymo pakeitimų”, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius.

Opozicijos atstovė Nina Puteikienė teiravosi, kodėl Savivaldybė nepasinaudojo Europos Sąjungos parama aplinkosaugos priemonėms.

S. Budinas teigė, kad teismuose yra įstrigęs visos Lietuvos mastu vykdomas miesto valymo gatvių mašinų pirkimas. Jos esą yra labai svarbios, nes „kietosios dalelės, patekusios į plaučius, kenkia labiau nei kvapas”.

Tuo metu liberalė, vicemerė Judita Simonavičiūtė klausė, ar paskelbta ekstremali situacija neleistų uždrausti taršių įmonių veiklos ir ją atnaujinti tik tada, kai jos sugebės suvaldyti kvapus.

„Nagrinėsime tokią galimybę, bet įmonės veikia Klaipėdos rajono ribose, tikriausiai negalėsime jų uždaryti. Kitas dalykas – kas atsakys už pasekmes, jei bus iškeltas ieškinys dėl negautų pajamų, reikia viską gerai įsivertinti. Būtų visų miestiečių sąskaita”, – sakė S. Budinas.

Vicemeras, liberalas Artūras Šulcas akcentavo, kad Savivaldybės administracija nesinaudoja galimybe valdyti transporto eismą, kai tarša kietosios dalelėmis viršija normas.

„Juk galima stabdyti arba nukreipti. Ar yra toks algoritmas?” – klausė jis.

S. Budinas pripažino, kad tokio algoritmo neturima, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ir taip jau nemažai gatvių ribojamas eismas dėl jų remonto.

„Reikia hiperaktyvumo tokiose situacijose. Nereikia laukti formalių pavedimų iš mero ar Tarybos. Ką darysime su tais 4000 gyventojų parašų? Reikia pasikviesti šios iniciatyvos autorius ir aiškiai, dalykiškai atsakyti į visus kreipimesi esančius klausimus, viską išaiškinti. Tai ir pasipiktinimo, ir vilties parašai. Rodykite iniciatyvumą, o ne laukite pavedimų. Jūs turite siūlyti sprendimo būdus. Linkiu daug energijos ir užsidegimo”, – reziumuodamas šį miesto Tarybos posėdžio „intarpą” teigė V. Grubliauskas.