Ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė sprendimą įsteigti savivaldybės įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“, kurios buveinė – Šventosios g. 14, Palanga.
Šis žingsnis buvo būtinas įgyvendinant šių metų birželį priimto LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo nuostatas.
Taip pat priimant Palangos miesto tarybos sprendimą atsižvelgta į 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vyriausybės nutarimus, kuriais Palangos miesto savivaldybei perduota Šventosios jūrų uostui priskirta akvatorija bei nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas.
Šventosios uostas šiandien. Livijos Grajauskienės nuotr.
Įstatams parengti – du mėnesiai
Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio nuostatos numato, kad Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda uosto akvatoriją ir infrastruktūrą savivaldybės įmonei pagal patikėjimo sutartį.
Naujai steigiamai savivaldybės įmonei „Šventosios jūrų uosto direkcija“ keliami tikslai – teikti kokybiškas tarptautinius standartus atitinkančias viešąsias paslaugas eksploatuojant Šventosios jūrų uostą, užtikrinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Šventosios jūrų uosto įstatyme numatytas uosto valdytojo funkcijas, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.
Palangos politikai pavedė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo patvirtinti steigiamos įmonės įstatus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su įmonės steigimu.
Perėmė turto už 3,77 euro
Tuo pačiu sprendimu patvirtintas ir perduodamo turto sąrašas. Sąraše nurodyta 209,6 ha ploto uosto išorinė akvatorija, kurios likutinė vertė 2018-ųjų rugsėjo 30 d. – 0,00 euro.
Tokia pat nulinė likutinės vertės suma nurodoma ir prie nekilnojamojo turto: Kopų g. 17A adresu esančių 21,19 kv.m ploto klubo, 47,16 kv. m virtuvės-prausyklos, 27,12 kv.m baro, 51,04 kv.m sandėlio, 2018 kv. m kiemo statinių (vasarnamių kiemo aikštelės), septyniolikos vasarnamių, kurių plotas – nuo 27,12 iki 2ų,88 kv.m, bei 292,48 kv.m Šventosios uosto vakarinės ir 434,43 kv.m rytinės krantinių.
Taip pat naujai steigiamai savivaldybės įmonei perduodama ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė eurais nurodyta 30 tūkst. 32,15 eurai, o likutinė vertė 2018.09.30 siekia 3,77 eurus.
Iki 29 centų už vienetą nuvertėjo absoliučiai visi sąraše išvardinti įrengimai: du reklaminiai informaciniai Šventosios uosto stendai, įsigyti po 428,64 už vienetą, 5 tūkst. 683,21 eurų kainavusi vaizdo įrašymo tarnybinė stotis, septynios vaizdo kameros, iš kurių keturios kainavo 1 tūkst. 481,12 eur, dvi po 2 tūkst. 125,23 eur. ir viena už 1 tūkst. 240,15 eur. bei trys radijo ryšio moduliai Microtic 411 su antenomis, savo laiku įsigyti po 692,19 eurus.
Rengia paraišką ŽŪM
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidalijo tolesniais planais dėl Šventosios uosto ateities.
Šventosios uostas šiandien. Livijos Grajauskienės nuotr.
Pasak miesto vadovo, problemų buvo daug, jų tebėra ir dabar. Tačiau įsteigus Šventosios jūrų uosto direkciją randasi viltis, kad problemos pamažu ims spręstis, ko nebuvo daroma, kai Šventosios uostas buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) dalis: meras sakė neseniai bendravęs su KVJUD vadovu, ir iš to pokalbio dar kartą įsitikinęs, jog Šventosios uostas Klaipėdai nėra ir nebuvo reikalingas. Klaipėda turi strateginių planų dėl krovos uosto plėtros, o visi kiti su tuo nesusiję planai, tarp jų ir ne vieną milijoną kainavusi parengtoji techninė Šventosios uosto atkūrimo dokumentacija, greičiausiai būtų taip ir dūlėję KVJU direkcijos stalčiuose.
„Dėl ko reikalinga ši įstaiga? Visų pirma, to reikalauja įstatymas, o antra, lapkričio gale savivaldybės administracija planuoja pateikti paraišką Žemės ūkio ministerijai, dėl Šventosios jūrų uosto atstatymo antrojo etapo įgyvendinimo. Įgyvendintojas bus Palangos miesto savivaldybės administracija, o visus darbus ji paves įgyvendinti dabar kuriamai įstaigai. Tikimės, kad kitais metais jau galėsime pradėti pirmuosius darbus, sutvarkyti infrastruktūrą žvejams, sutvarkyti prieigas, įvažiavimus. Dėl pastarųjų kalbamės su susisiekimo ministru, kad kitais metais būtų numatytas papildomas finansavimas ir lėšos skirtos gatvėms, reikalingoms įvažiuoti į Šventosios uostą, automobilių aikštelių plėtrai ir kitiems darbams“, – pasidalijo planais kurorto meras Š. Vaitkus.
Perduotas nuo liepos 1-osios
Primename, kad Šventosios uostas prarado valstybinio statusą, kai jį patikėjimo teise nuo liepos 1 d. pradėjo valdyti Palangos savivaldybė. Tokį Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą birželio 14 d. patvirtino Seimas.
Vyriausybė, teikdama projektą, tvirtino, kad naujasis įstatymas yra reikalingas, siekiant ieškoti būdų pritraukti investuotojus į Šventosios uostą.
Iki šiol galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad Šventosios jūrų uostas yra valstybinis, jo teritorija, akvatorija ir visa turima infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė. Šventosios valstybinį jūrų uostą valdė valstybės įmonė „Šventosios uosto direkcija“, kuriai pavestas funkcijas vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Birželį priimtais įstatymais numatyta, kad Šventosios uostas praranda valstybinį statusą, jo „žemę, akvatoriją, ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė“.
Šventosios uostas šiandien. Livijos Grajauskienės nuotr.
Iki šiol merdėjo
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Pripažinta, jog buvo padaryta klaida, kad uostas gilintas neatstatant molų, todėl šįkart atstatymo darbus numatyta pradėti būtent nuo molų statybos. Šventosios uoste iki 2015 m. buvo atlikta darbų už 2,45 mln. Eur, iš kurių 1,84 mln. Eur – Europos Sąjungos lėšos.
Tačiau uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu. Todėl dabar ieškoma lankstesnių galimybių pritraukti investuotojus į uosto gilinimą ir jo paruošimą bent žvejų naudojimui ir rekreacijai, pvz., jūrinių jachtų prisišvartavimui.
Perdavus uostą valdyti Palangai, tikimasi, jog toks valstybinio uosto reorganizavimas turės teigiamą įtaką jo administravimui, bus operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Šventosios uosto naudojimo taisykles bei laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba.
Įstatyme įtvirtinta, kad uostas bus skirtas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.
Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje numatytas oficialus Šventosios uosto perdavimo renginys.
Palangiskis,
Kam ta visa infrastruktura reikalinga jei nera molu ir i uosta negalima iplaukti.
Gal gerbiamam Merui Vaitkui is pradziu reikia pasitarti su specialistais o poto ruosti atkurimo planus.
Jei norima sutvarkyti aplinka prie vandens telkinio tada taip ir vadinkime.