[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdiečiai turėjo neeilinę galimybę aplankyti Rumpiškės dvarą, dabartinę Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą.

Gyventojai galėjo apžiūrėti dvarą iš arčiau bei susipažinti su jo istorija. Ekskursijai vadovavo menotyrininkė, dailės pedagogė Simona Mingėlienė.

Ji džiaugėsi surengusi pirmą ekskursiją vietiniams gyventojams ir miesto svečiams.

Eigilės Nainytės nuotr.

„Jūsų susirinko tikrai labai daug ir mes tuo didžiuojamės. Ankščiau to nedarėme, ekskursijos, pasakojimai apie dvarą buvo vedami tik svečiams iš užsienio, su kuriais bendradarbiauja mūsų dailės mokykla“, –  sakė S. Mingėlienė.

Ekskursijos metu visas dėmesys buvo sutelktas į pastato architektūrą, jo išdėstymą. Lankytojai turėjo galimybę pamatyti ir prisiliesti prie autentiškų pastato detalių.

Įžengus į dvarą, pasitiko pati puošniausia dvaro vieta – vestibiulis su nuostabiu židiniu, kuris išliko iki šių dienų.

Bėgant laikui, pastate įvyko daugybė permainų ir pasikeitimų, nes prieš įsikuriant dailės mokyklai pastatas priklausė savivaldybei, čia buvo socialinis būstas. Dėl to palaipsniui dauguma detalių buvo apgadintos, kai kurie kambariai buvo paskelbti kritinės būklės, tačiau pastato rekonstrukcijos metu buvo stengiamasi atkurti buvusią pastato dvasią.

Vestibiulyje be židinio išlikę ir daugiausia autentiškų detalių: profiliuoti mediniai lubų papuošimai, sienų reljefai, laiptai ir jų turėklai, vedantys į tuometinius šeimininkų kambarius. Nors pastato išorė yra kukli, tačiau vidus pilnas puošybos detalių, čia klasicizmas susipina su modernizmu ir secesijos elementais.

Ekskursijos dalyviai turėjo progą aplankyti tapybai skirtus kabinetus, kurių aukštose lubose įrengti stoglangiai, aplankė pagrindinę menę su židiniu, buvusį darbo kambarį, kuriame iki šiol yra išlikę ovalūs dekoraciniai lubų raštai. Tai vienintelis kambarys, kuriame yra išlikusios to meto grindys. Dabar ši patalpa naudojama įvairiausių menininkų darbų parodoms.

Vertingi gyventojos prisiminimai

2009 metais dailės mokykloje lankėsi čia gimusi moteris. Ji mokyklos darbuotojams papasakojo apie tuometinę pelkėtą ir labai derlingą dvaro žemę ir jame gyvenusį šunį, kurio būda būdavo kitoje dvaro pusėje. Vaikystėje moteris be galo mylėjo tą šunį ir su juo praleisdavo daugybę laiko. Pasakojo, kad močiutei neradus jos dvare, ji visuomet eidavo jo ieškoti į lauką, prie šuns būdos, nes pasitaikydavo ir tokių akimirkų, kad mergaitė bežaisdama su augintiniu ten ir užmigdavo.

Šiuo metu dvaro dalyje rengiamos dailės darbų parodos. Iki šiol buvo surengtos tik čia dirbusių menininkų parodos, tačiau, anot S. Mingėlienės, tikimasi ateityje pritraukti ir kitų menininkų.

„Kadangi tai yra pirma ekskursija, labai įdomu buvo išgirsti informaciją iš čia dirbančio žmogaus lūpų. Prieš tai apie dvarą žinojau tik tai, kas parašyta knygose, labai džiaugiuosi, kad man pasitaikė tokia galimybė apsilankyti čia“, – su šypsena veide pasakoja ekskursijoje dalyvavusi klaipėdietė Danguolė.

Ir kiti ekskursijoje dalyvavę klaipėdiečiai neslėpė savo smalsumo, o ekskursija pasibaigus pasiliko pakalbėti su menotyrininke asmeniškai. Dvaras iš viso sulaukė šešiolikos lankytojų.

Dvaro istorija

Buvęs Rumpiškės dvaras įkurtas 1646 m. pietinėje miesto dalyje, tarp Kuršių marių ir Sendvario. Nuo 1715 m. dvarą valdė Michael’is Rump’as. Manoma, kad dvaro pavadinimas ir kilo iš pirklio Michaelio Rumpo pavardės. Nuo 1717 m. Rumpiškės dvaras su gyvenamuoju namu buvo parduotas pulkininkui Jacob’ui de Brion’ui. Jis Rumpiškės dvarą valdė vos keletą mėnesių, nes 1717 m. netikėtai mirė. Vėliau dvaras dar keletą kartų keitė savininkus, kol 1737 m. pateko į Johano Gabrielio Kolbės rankas. Kolbės dvarą po Septynerių metų karo (1756–1763) atstatė klasicizmo stiliuje. Vėliau dvarą valdė mėsininkas ir laivų savininkas Elias Ruppel’is.

1871 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaro sodyboje buvo keturi gyvenamieji pastatai, kuriuose gyveno 8 šeimos. Rumpiškė buvo nuošalyje nuo pagrindinių kelių, todėl tik 1905 m. buvo nutiestas kelias iš miesto į Rumpiškę. Tas kelias – tai dabartinė Rumpiškės gatvė. 1907 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaras turėjo 142 ha ariamosios žemės, neturėjo savo pievų ir miško. Dvaro valdytoja buvo Anna Frentzel.

Po 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, dvaro centrą nupirko miestas ir greta namo įrengė aerodromą.

Nuo 1971 m. buvusiame Rumpiškės dvaro pastate įsikūrė Klaipėdos miesto vaikų dailės mokykla. Tuometis mokyklos direktorius Edvardas Malinauskas ir mokytojai rūpinosi rūmų restauravimu, originalaus interjero išsaugojimu. 2006 m. Klaipėdos vaikų dailės mokyklai suteiktas Adomo Brako vardas.

Eigilės Nainytės nuotr. 

 [/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”49777,49778,49779,49780,49782,49783,49784,49785″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]