Spalio 6-ąją, šeštadienį, Klaipėdos lėlių teatras lauks žiūrovų premjeriniame spektaklyje „Kad tave žąsis!“ ir kvies kartu paprastai ir šmaikščiai panagrinėti, kodėl mes kartais liūdime, ir kaip atrasti savąją laimę.

Spektaklio režisierė ir dailininkė – Gintarė Radvilavičiūtė, aktoriai – Renata Kutaitė- Raudonienė, Vytautas Kairys, Monika Mikalauskaitė, Kęstutis Bručkus. Spektaklio kompozitorius – Donatas Bielkauskas (Donis); dekoracijas konstravo Karolis Makauskas.

Donato Bielkausko nuotr.

Spektaklis pastatytas pagal vienos žymiausių Lenkijos pasakų kūrėjos ir lėlių teatro dramaturgės Martos Gusniowskos pjesę (pjesę į lietuvių kalbą išvertė Mindaugas Valiukas).

Daugiau negu 50 pjesių išleidusi autorė nūdienos dramaturgijos kontekste išsiskiria gebėjimu savitai interpretuoti tradicinius siužetus: atrasdama savitą požiūrio tašką ar pakreipdama siužetą netikėta linkme autorė sukuria įtaigias ir patrauklias istorijas šiuolaikiniam žiūrovui ar skaitytojui.

Pasak spektaklio „Kad tave žąsis!“ režisierės ir dailininkės Gintarės Radvilavičiūtės, M. Gusniowskos pjesėje sudėtinga tema, stipri daugiasluoksnė dramaturginė medžiaga apie miško gyventojus  pateikta labai paprastai ir su humoru: pjesės pagrindinė herojė Žąsis vieną dieną susimąsto apie gyvenimo prasmę ir pajunta nepakeliamai didelį liūdesį. Jai nusprendus užbaigti savo nelaimingą dalią pačiu drastiškiausiu būdu, kaip tyčia, vištidėje, kurioje gyveno Žąsis, pasirodo Lapinas. Žąsis pasisiūlo, kad vietoj vištos Lapinas suėstų ją, tačiau Lapinas atsisako. Vis dėlto po ilgų įkalbinėjimų Lapinas pasisiūlo Žąsį supažindinti su savo bičiuliu Vilku, kuris gal nepasididžiuotų ir galėtų ją suėsti. Taip prasideda ilga ir įdomi jų kelionė, kurios metu Žąsis susipažįsta su daug kitų miško gyvūnų, bandančių jai padėti.

„Šis spektaklis, ko gero, yra mažiausiai interpretuotas teksto ir temos prasme – tiek pjesės tekstas, tiek pjesėje analizuojamos temos visai kūrybinei komandai patiko dėl svarių poteksčių, kalbėjimo apie rimtus dalykus per mums priimtiną ironijos prizmę. Ryškus komiškumas, derinamas su drama ir subtilia ironija, ir kelia juoką, ir priverčia susimąstyti. Liūdesys – natūrali kiekvieno žmogaus emocinė būsena; jei jo nėra, atsiranda disbalansas. Tačiau kaip tokią būseną išgyventi, kaip išlaukti, kaip lengviau pakelti liūdesio vienatvę, kaip eiti, kad atrastum viltį, prasmę ir tuo pačiu pagalbą – apie tai turbūt ir yra šis spektaklis“, – teatro pranešime spaudai cituojama spektaklyje vaidinanti Renata Kutaitė-Raudonienė.

Spektaklio kūrėjai pastebi, kad pati spektaklio forma yra neįprasta ir nauja: beveik visus gyvūnus spektaklyje įkūnija minkšti ir šilti megztiniai bei konkretaus gyvūno nuotrauka.

„Vaidiname su tokiomis lėlėmis, kurioms net sunku rasti pavadinimą. Nėra tradicinių lėlių, kurias būtų galima valdyti rankomis – tai atliekame visu kūnu, nes aktoriaus kūnas yra tam tikra lėlės dalis“, – akcentuoja aktorė Monika Mikalauskaitė.

Kai kurių spektaklio scenų sprendimai išsiskiria savo vizualumu, pavyzdžiui, veidrodžiais kuriama skrendančių laukinių ančių iliuzija, šviesos atspindžiai įkūnija zuikučius ir kt.

„Visas spektaklis buvo ištisas kūrybinis procesas: mes turėjome personažus, turėjome konkretų siužetą, o tada vyko ilgai trukusios formos paieškos – kaip teksto turinys turėtų būti perteiktas. Atsiradę megztiniai taip pat buvo savotiškas iššūkis, nes toks sprendimas mums buvo naujas, nematytas. Tarsi pirmą kartą nuėjus žiesti puodo – net neįsivaizduoji, kaip tai daryti, atrodo, kad žiedi ne iš molio, o kokios nors kitos medžiagos, nežinai, kas išeis, kaip tai veikia, kokia cheminė reakcija vyksta. Čia lygiai taip pat: tarsi turėjome atrasti chemines reakcijas, dėl kurių megztinis atrodytų gyvas. Tai labai įdomu“, – prisimena R. Kutaitė-Raudonienė.

„Spektaklyje esame personažai, galintys scenoje improvizuoti, bendrauti su publika, juokauti tarpusavyje, taip suteikdami pasirodymui naujų spalvų, netgi sprendimų. ai smagus žaidimas, kurį smagu žaisti su gerai pažįstama komanda“, – teigia M. Mikalauskaitė.

„Tai gyvas ir žaismingas spektaklis apie gyvenimo prasmės ir savęs paieškas. Nors spektaklis skirtas vaikams, tačiau puikiai tinka ir suaugusiesiems“, – pabrėžia spektaklio aktorius Kęstutis Bručkus.

Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant su Lenkijos kultūros institutu ir skirtas vaikams nuo 5-erių metų.