Klaipėdoje to nebuvo: viename koncerte susijungs simfoninis ir kamerinis orkestrai, trys solistai, du chorai – suaugusiųjų ir vaikų. Daugiau nei du šimtai atlikėjų lapkričio 3 dieną Žvejų rūmuose atliks didžiulę Benjamino Britteno oratoriją „Karo Requiem“. Koncerte dalyvaus ne tik Klaipėdos, bet ir Vokietijos, Lenkijos atlikėjai.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuočių autorius Vladimiras Konstantinovas, teatre dirbantis nuo pat jo įsteigimo, yra tikras B.Britteno „Karo Requiem“ gerbėjas.

Vladimiras Konstantinovas, Klaipėdos muzikiniame teatre dirbantis nuo pat jo įsteigimo, yra tikras B.Britteno „Karo Requiem“ gerbėjas. Muzikinio teatro nuotr.

Du šimtai atlikėjų iš trijų šalių

Pirma V. Konstantinovo pažintis su B. Britteno „Karo Requiem“ įvyko dar studijų laikais, kai apie šį kūrinį rašė referatą. Pirmą kartą kūrinys buvo atliktas 1962 m., per karą sugriautos gotikinės katedros Koventrio mieste (Anglija) atstatymo proga. Senoji šventovė buvo palikta be stogo, bet šalia  buvo pastatyta nauja, didžiulė, moderni katedra.

„B. Brittenas sujungė requiem liturgiją su Pirmajame pasauliniame kare žuvusio poeto Wilfred Owen tekstais. Tragiško likimo poetas rašė šiurpias eiles apie „the pity of war“, apie tai, koks apgailėtinas yra kariaujantis žmogus“, – pasakojo V. Konstantinovas.

Angliškosios eilės yra dainuojamos solistų – tenoro ir baritono, juos lydi kamerinis orkestras. Liturginę (lotyniškąją) dalį atlieka sopranas solo, mišrus choras, vaikų choras ir simfoninis orkestras. „Karo Requiem“ Klaipėdoje atliks: Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas), Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki” (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Juos apjungs vyr. dirigentai ir meno vadovai – Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk.

Lopšinė priešui ar draugui?

Anot V. Konstantinovo, solistai vyrai įkūnija du žuvusius kareivius buvusius priešingose karo lauko stovyklose.

„Kūrinys baigiasi lopšine, kurią jie gieda vienas kitam. „Miegok, mano prieše, mano drauge“. Eiliniai žmonės įsupti į karo verpetą nėra priešai… Jie nori gyventi. Kūrinys turi labai gilų humanizmo užtaisą, – sako V. Konstantinovas. – Kulminacijoje yra toks epizodas, kurį labai sunku nusakyti be jaudulio. Vienas iš veikėjų sako: „Patranka, kelk savo ilgąją juodąją ranką ir taikyk į dangų, taikyk į puikybę, neleisdama dar didesniam blogiui subujoti. Po to – būk pati prakeikta.“. Viena vertus, žmogus tikisi amžinojo gyvenimo, kita vertus – žemėje jį supa karas ir mirtis. Šiam kūriniui nusakyti netinka žodis „gražus“ (menas ir grožis ne visada susiję dalykai)“.

„Karo Requiem“ garsėja kaip kūrinys, kurį nelengva atlikti. Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisterio, atlikti šį kūrinį ypatingai sunku, tačiau viską atperka tiek atlikėjus, tiek, tikėtina, klausytojus užvaldantis katarsis.

Prieš penkerius metus vokiečių dirigentas Florian Csizmadia lankėsi Klaipėdoje bei susižavėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choru ir jo vadovu V. Konstantinovu. „Pokalbio metu paaiškėjo, jog B.Britten „Karo Reguiem“ yra mūsų abiejų svajonė. Esame labai arti jos įgyvendinimo“, – džiaugėsi V. Konstantinovas.

Beje, V. Konstantinovas yra sukūręs savo requiem. 2006 m. „Requiem Reborn“ premjera tapo reikšmingu įvykiu Lietuvos muzikiniame gyvenime: šiuolaikiniai kompozitoriai retai kuria sympho rock žanro muziką ir dar rečiau turi galimybę ją atlikti.

Liūdnai datai paminėti

Idėja pristatyti klausytojams B. Britten „Karo Requiem“, bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą.

Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai. Vokietijos vyriausybės apdovanojimas skirtas Vorpommern Filharmonijos orkestrui suteikė galimybę atsirasti šiam puikiam projektui.

B. Britten „Karo Requiem“ atliekamą kolektyvų iš Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos spalio 28 d., 18 val., išgirsite Šv. Mikalojaus katedroje, Greifsvalde, Vokietija; spalio 31 d., 19 val., „Opera na Zamku”, Ščecinas, Lenkija; lapkričio 3 d., 19 val., Žvejų rūmuose, Klaipėda; lapkričio 15 d., 18 val., Berlyno katedroje, Vokietija.