[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė iš esmės išnagrinėjo dvi bylas, kuriose dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovu yra uostamiestyje išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis.

Vienas iš sprendimų bus skelbiamas jau ateinančią savaitę, o kitas – keliomis dienomis vėliau.

Nori šimtų tūkstančių

Vienoje iš bylų ieškovais yra advokatas Vytautas Markevičius bei verslininkas Darius Nedzinskas, siekiantys iš N. Puteikio atitinkamai prisiteisti po 100 ir 150 tūkst. eurų. Tokiomis sumomis jie įvertino žalą savo reputacijai, kurią esą patyrė dėl N. Puteikio teiginių apie D. Nedzinsko paskolą V. Markevičiui.

Advokato ir verslininko inicijuota byla Nagliui Puteikiui buvo nagrinėjama dalyvaujant tik liudytojai ir „Atviros Klaipėdos” reporteriui, o žurnalisto Audriaus Matonio ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos inicijuota byla sudomino apie porą dešimčių klaipėdiečių. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nagrinėjant šią bylą liudyti buvo iškviesta ir dienraščio „Klaipėda” žurnalistė Asta Dykovienė. Jos buvo paprašyta papasakoti apie publikacijos „Sena paskola budina LEO LT” rengimo aplinkybes.

Ji aiškino, kad publikacija buvo rengiama pamačius „Lietuvos ryto TV” laidą „Nuoga tiesa”, kurioje klaipėdietis parlamentaras, žadantis kandidatuoti į prezidentus, dėstė mintis apie LEO LT ir minėtąjį sandorį tarp D. Nedzinsko ir V. Markevičiaus.

Vieną iš ieškovų advokatą domino ir kur žurnalistė rado minėtosios paskolos sutartį. A. Dykovienė teigė ją radusi internete.

Didžiulis susidomėjimas

Jei minėtoji advokato ir verslininko inicijuota byla buvo nagrinėjama dalyvaujant tik liudytojai ir „Atviros Klaipėdos” reporteriui, tai žurnalisto Audriaus Matonio ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) inicijuota byla sudomino apie porą dešimčių klaipėdiečių, tad teismo darbuotojai netgi perkėlė posėdį į erdvesnę salę.

A. Matonis ir LRT į teismą kreipėsi po N. Puteikio pareiškimų apie reportažus dėl D. Nedzinsko planų Trakuose statyti prekybos centrą, kuriame turėtų įsikurti „Rimi“ parduotuvė. N. Puteikis tiesioginėje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nuoga tiesa“ pareiškė, kad LRT „užsiiminėja prekyba poveikiu“.

„Turiu faktą – yra „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Audrius Matonis. Štai šita įstaigėlė prekiauja poveikiu, pardavinėja eterį ir reportažus korporacijoms. Tai yra faktas. <…> „Panorama“ parodė triuškinantį reportažą, viešą interesą ginantį, vienpusišką reportažą. <….> Ši istorija buvo prasukta 4 kartus, įvairiais kampais. <….> Todėl aš atsakingai sakau. Gerbiamas Matoni, jūs esate negerbiamas. Jūs esate sukčius, kuris prekiauja poveikiu“, – tiesioginio eterio metu sakė Seimo narys, vėliau panašius teiginius pakartojęs iš Seimo tribūnos.

Audrius Matonis teismo posėdžio metu sakė, kad tokie teiginiai jį smarkiai įžeidė.

„Profesinę reputaciją laikau didžiausiu savo turtu, užgyventu per 30 metų, o mane kaltina nusikaltimu. Tokį šmeižtą Naglis Puteikis paskleidė ypač plačiai – per nacionalinę televiziją, po to – iš Seimo tribūnos, kartojo ir „Facebook” tinkle. Prekyba poveikiu yra viena didžiausių dėmių, kokią gali turėti žurnalistas. Aš to nenusipelniau. Turiu šeimą, gyvus tėvus. Jie visi irgi labai susijaudinę dėl to. Kol ta dėmė nenuplauta, negaliu jaustis visiškai saugus profesinėje veikloje. Kol dėmės šešėlis ant mano reputacijos, tol negaliu eiti normaliai pareigas, negaliu tikėtis, kad žmonės manimi tikės. Seimo narys galėjo sakyti, kad Matonis neobjektyvus, bet tikrai ne kaltinti nusikaltimu. Prašau teismo įpareigoti paneigti šiuos teiginius ir atsiprašyti”, – dėstė A. Matonis.

Jis pabrėžė, kad nepažįsta D. Nedzinsko.

Tuo metu N. Puteikis tvirtino, jog jo intuicija sako, kad A. Matonis buvo pakankamai susipažinęs su informacija ir  formavo nuomonę, „naudingą išimtinai D. Nedzinskui”.

„Jis nebuvo objektyvus, mačiau jo veiklą. Tai – prekyba poveikiu, nes naudojosi savo galiomis ir tarnybine padėtimi. Aš nemanau, kad jis gavo pinigų ar vaišino jį. Jis veikė prieš viešą interesą konkretaus žmogaus ar verslo naudai. Tai yra prekyba poveikiu. Naudojamasi Kiseliovo propagandos metodais. Neturiu kitos išeities tik stabdyti tokius žmones savo kalbomis Seime. Po visuomenininkų laiško prasidėjo serija propagandinių reportažų, naudingų Nedzinkui. Man tai yra sukčiavimas. Bet tai – ne kriminalinis žargonas, aš kalbu apie Matonio kaip propagandisto elgesį. Kaip kitaip jį buvo galima sustabdyti? Aš stebėdamas LRT veiklą metų metus kraupau. Supratau, kad turiu šokti po šiuo tanku. Nė kiek nesigailiu, nes jaučiuosi prisidėjęs prie objektyvesnės LRT, mūsų ginčas yra prasmingas. Siekiau pakeisti elgesį, o ne pažiūras”, – dėstė N. Puteikis.

Baigiamojoje kalboje N. Puteikio gynėjas Liudvikas Ragauskis bandė įrodinėti, kad ieškovai neva neatliko privalomųjų veiksmų ir pirmiausia neprašė „Lietuvos ryto TV” paneigti informacijos, tad esą procesas turi būti nutrauktas.

Tačiau replikuodamas A. Matonis akcentavo, jog Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad dėl tiesioginio eterio metu išsakytų teiginių žiniasklaidos priemonė neatsako. Šio įstatymo 54 str. 4 dalis iš tiesų nurodo, kad redakcinės atsakomybės netaikoma ir nuo žalos atlyginimo atleidžiama, jei tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskelbta „tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju”.

L. Ragauskis taip pat tvirtino nemanantis, kad LRT gali kelti tokio pobūdžio ieškinį „ypač Seimo nariui, kuris yra atskaitingos institucijos dalyvis, o už pasakytas kalbas Seimo narys negali būti persekiojamas”. Reaguodama į tai byloje dalyvavusi LRT juristė teigė, kad vadovaujantis tokia logika joks darbuotojas negalėtų į teismą paduoti savo darbdavio.

Galiausiai ir L. Ragauskis, ir pats N. Puteikis dar kartą pabrėžė, kad tie teiginiai nereiškia, jog jis turėjo omenyje nusikalstamą veiklą.

„Jie supranta žodžių prasmę ir pyksta veidmainiškai. Kažkas turi aštrius žodžius veidmainiams pasakyti. Jų šališkumas įrodytas, teismui lieka įvertinti žodžių aštrumą. Jų neatsiimu”, – teigė N. Puteikis.

Savo ruožtu A. Matonis akcentavo, kad net ir Seimo nario statusas „negali leisti taškytis nepagrįstais kaltinimais” ir esą svarbu ne kas kaip supranta žodžius, o kaip rašoma Baudžiamajame kodekse apie prekybą poveikiu.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”51080,51085,51095,51086,51087,51081,51088,51089,51090,51093,51091,51092″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]