Klaipėdos savivaldybės administracija siūlo politikams atšaukti savo sprendimą, kuriuo buvo išreikštas noras pirkti buvusio senamiesčio pašto patalpas Aukštoji g. 13, nes Lietuvos paštas per daugiau nei metus suformulavo tik pasiūlymą jas nuomoti.

Pastatas, kuriame veikė paštas, priklauso penkių namų kompleksui, kurį sudaro XVIII-XIX a. simetriški, dengti mansardiniais stogais, su „juodosiomis virtuvėmis“ vidutinių miestiečių namai. Jie buvo restauruoti 1978 m. Martyno Vainoriaus nuotr.

Sprendimą miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetui pristatęs Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad į Lietuvos paštą buvo kreiptasi „keturis ar penkis kartus”.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad pernai gruodį buvo gautas Lietuvos pašto raštas, kuriuo buvo informuojama, jog bendrovė neatsisako planų ateityje parduoti šias patalpas, tačiau „dėl užtrukusių derybų, susijusių su turtinių teisių į Pašto patalpose esančių meninių vertybių ir meninių kūrinių perdavimu, negali pateikti visų reikiamų dokumentų laiku”.

Visgi šį birželį galiausiai buvo gautas tik pasiūlymas nuomotis šias 100,29 kv. ploto patalpas už 750 Eur/mėn.  Beje, šiuo metu už vieno buvusio pašto lango matyti susmukęs ant popieriaus atspausdintas skelbimas apie nuomojamas patalpas. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

E. Simokaitis politikams priminė, kad konkretaus sprendimo, kaip naudoti šias patalpas, jei jas būtų pavykę įgyti, nebuvo, kalbėta tik apie kultūrinę-socialinę funkciją. Buvo jau ir apskaičiuota, kad prastos būklės pastatų įsigijimui ir rekonstrukcijai preliminariai būtų reikėję skirti 207 tūkst. eurų, nes čia nėra net šildymo sistemos.

„Nėra tokie sprendimai skanūs, kai priimame, o po to atšaukiame. Nors keistoka yra ir pašto pozicija”, – konstatavo šio komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Nors komiteto narys Arūnas Barbšys ir buvo išreiškęs abejonę, kad gal nereikia naikinti sprendimo ir tiesiog toliau laukti Lietuvos pašto veiksmų, komitetas pritarė Savivaldybės administracijos siūlomai įvykių eigai.

Visgi nori parduoti?

Lietuvos paštas Aukštojoje g. 13 veikusį Klaipėdos 3-iąjį paštą uždarė pernai pavasarį. Dėl jo išsaugojimo kai kurie klaipėdiečiai rengė ir viešą akciją, rinko parašus. Akcentuota, kad šiose patalpose yra labai įdomių baldų, ir menininko Vytauto Karčiausko kūrinių.

Vaida Budrienė, Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad bendrovė šiuo metu yra užsakiusi viso nenaudojamo nekilnojamojo turto vertinimą ir kai jis bus baigtas, tada, ko gero, ir vėl bus apsispręsta ir dėl Klaipėdos senamiestyje esančių patalpų pardavimo. Tai esą gali įvykti kitų metų pradžioje arba pavasarį.

Ji sakė negalinti komentuoti derybų dėl buvusiame pašte esančių meno kūrinių, nes jas vykdė buvusi bendrovės vadovybė, tačiau darė prielaidą, kad jos tikriausiai baigėsi sėkmingai, nes pradėtas tų patalpų vertinimas.

Tuo metu miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis informavo, kad jis ir kai kurie kiti Tarybos nariai gavo Lietuvos pašto laišką, kuriame prašoma pratęsti derybas dėl pirkimo -pardavimo sąlygų tikslinimo.

„Jų argumentai manęs neįtikino, kita vertus mūsų komitetas irgi pasisakė, kad derybos būtų tęsiamos, tačiau ne iki begalybės. Yra įstatyminiai reglamentavimai, priimta tvarka ir jei paštas tik imituos derybų procedūras, miestas pašto neįsigis. Gal administracija visko ir nepadarė, tačiau, kaip sakoma, meilėje reikalingas abiejų pusių noras. Tą norą Lietuvos paštas tik imituoja prisidengdamas pirkimų procedūromis. Lauksime konkrečių jų veiksmų. Klausimas kol kas lieka atviras”, – teigė A. Cesiulis, kurio vadovaujamas komitetas bendru sutarimu ketvirtadienį nepritarė Savivaldybės administracijos siūlomam sprendimo projektui.

„Būčiau galėjęs viską išsinešti”

Tuo metu pats kūrinių autorius V. Karčiauskas „Atvirai Klaipėdai” tikino, kad derybos su Lietuvos paštu tikrai nebuvo „užtrukusios”.

„Nors ir nemažas atstumas iki Vilniaus, tačiau sulaukęs skambučio iš Lietuvos pašto reagavau žaibiškai – jau kitą dieną buvau ten ir kalbėjomės. Jau tada išaiškėjo, kad šie kūriniai nebuvo net inventorizuoti – buvo inventorizuotas kasos aparatas, kėdės, bet ne kūriniai. Jiems patiems buvo šokas. Tad jei būčiau turėjęs raktus, būčiau galėjęs viską ramiai sau išsinešti ir niekas tikriausiai nebūtų net pasigedę”, – sakė V. Karčiauskas.

Pasak menininko, kiek vėliau jis dar po konsultacijų su Lietuvos dailininkų sąjungos ekspertais pateikė kūrinių vertę ir dėl to dar buvo apie pusantros valandos diskusija, po kurios procesas baigėsi ir nieko daugiau nevyko.

„Šiuo atveju kūriniai buvo kurti konkrečiai vietai ir be autoriaus sutikimo jie negali būti niekur kitur perkelti. Ir miestas tokiu atveju turi dalyvauti, nes jo užsakymu kūriau, viską derino ir vyriausiasis miesto architektas, ir vyriausiasis dalininkas”, – sakė V. Karčiauskas.

Pašnekovas akcentavo, kad jis yra suinteresuotas, jog patalpos turėtų normalų ir atsakingą šeimininką, nes ir paveldosaugininkai jau esą yra pasakę, jog tiek laiko laikyti šiuos kūrinius nešildomoje patalpoje yra tiesiog nusikaltimas.

„Aš tokių jau tikrai nesukurčiau, nes jiems reikėjo labai daug jaunatviškos energijos. Tačiau vienas mano draugas paskambino ant skelbimo dėl nuomos nurodytu telefonu ir apsimesdamas sakė, jog nori čia dėvėtų drabužių parduotuvę įkurti. Sakė – jokių problemų. Va tau ir įrodymas, kokia tvarka valstybėje, kai šeimininkai net nežino turintys tokį turtą ir kaipo su juo elgiasi”, – sakė V. Karčiauskas.