Spalio 11 – 12 d. Klaipėdos universitete (KU), bendradarbiaujant Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijai (LETA) ir KU Pedagogikos katedrai, buvo surengta II  Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) ir II doktorantų mokslinė konferencija „Ugdymas ir švietimas žmogaus gerovei“, kurioje dalyvavo apie 150 dalyvių: įvairias aukštąsias mokyklas atstovaujantys mokslininkai, doktorantai ir jų vadovai, apie doktorantūrą svajojantys magistrantai, Klaipėdos miesto ir rajono darželių praktikai.

Prie šio mokslo renginio finansavimo ženkliai prisidėjo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija bei KU.

Linkėdami prasmingų diskusijų konferencijos mokslinį ir organizacinį komitetą, kurį sudarė tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai iš visų didžiųjų Lietuvos universitetų, bei konferencijos kitus dalyvius atidarymo metu sveikino laikinasis KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas ir prof. dr. L. Rupšienė.

Pirmąją konferencijos dieną plenarinių pranešimų metu, kuriuos pristatė profesorės Vilija Targamadzė (VU), Margarita Teresevičienė (VDU), Rūta Girdzijauskienė (KU), Lilija Duoblienė (VU), Raimonda Brunevičiūtė (LSMU), Nilza Costa (Aveiro universitetas, Portugalija), Ingrida Baranauskienė bei doktorantės Eglė Pranckūnienė (VDU) ir Daiva Karužaitė (VDU), konferencijos dalyviai gilinosi į šiuolaikinės mokyklos pažangos interpretacijas, mokymosi skaitmeninėje visuomenėje problemas ir perspektyvas, kūrybiškumo ir išminties sąsajas, ugdymo filosofijos naujienas. Dalintasi edukologijos taikymo aukštosios mokyklos studijose patirtimis, mokslinės tyriminės veiklos galimybėmis.

Pastebėtina, jog popietinėje konferencijos dalyje dalyviai turėjo galimybę ne tik pasiklausyti pranešimų sekcijose, bet ir dalyvauti diskusijoje su plenarinių posėdžių pranešėjais, kur buvo suteikta galimybė užduoti rūpimus klausimus, pasidalinti idėjomis, patirtimi. Taip pat šios dienos popietę ir visos likusios konferencijos metu buvo eksponuoti ir pristatomi stendiniai pranešimai. Juos parengė ir demonstravo mokslininkai ir pedagogai praktikai. Ypač įsimintini KTU, VU, ŠU mokslininkų ir Klaipėdos regos ugdymo centro pedagogų praktikų stendiniai pranešimai.

Spalio 11 d. vakarą visus dalyvius draugėn būrė šventinis renginys, kurio metu lietuviškų ir kuršių dainų ir šokių mokė Klaipėdos krašto folkloro koletyvas „Kuršių ainiai“. Neformalūs pokalbiai (per pertraukas ir konferencijos vakaronę) paskatino užmegzti naujus ryšius, dalintis edukologinių mokslinių tyrimų idėjomis, padiskutuoti apie aktualias švietimo problemas, pasikeisti nuomonėmis.

Antrąją konferencijos dieną dalyvių dėmesį telkė plenarinio posėdžio pranešėjų (profesorių Irenos Stonkuvienės, Jono Ruškaus ir kt.) pranešimai, kuriuose pateiktas žaismingas, netikėtas požiūris į pedagogikos istoriją, pedagogikos raidą ir tendencijas, švietimo ir ugdymo tyrimus. Ypatingai aktualus Klaipėdos universitetui buvo docentės Gražinos Šmitienės ir lektorės dr. Aidos Norvilienės pranešimas „Pedagogų rengimo Klaipėdoje šimtmetis: raida ir tendencijos“, kuriame aktualizuotas pedagogų rengimas KU, atkreipiamas dėmesys į didžiulį pedagogų trūkumą Vakarų Lietuvos regiono mokyklose.

Popietinėje sesijoje dėmesio skirta ne tik mokslininkų, bet ir doktorantų projektų pristatymams ir aptarimui, kuris suteikė galimybę susipažinti su naujausių mokslo tyrimų ir metodologijų įvairove, temų aktualijomis, dalintis disertacijos rengimo patirtimi, pabendrauti su kolegomis, rašančiais disertacijas artimomis temomis ar besiremiančiais tos pačios krypties metodologijomis. Planuojama išleisti konferencijos recenzuojamą mokslo e-leidinį „Scientific research in education“, kuriame straipsnius galės publikuoti esami ir potencialūs doktorantai su jų vadovais.

Spalio 12 d. konferencijoje dėmesio sulaukė ir ERASMUS+ projekto „Improving the initial education of adult immigrants“ (2IMINED) sekcija „Imigrantų švietimo problemos ir jų sprendimo galimybės“. 2IMINED projektui skirtos sekcijos tikslas buvo pristatyti Lietuvoje ir užsienyje vykdomų mokslinių ir praktinių tyrimų rezultatus imigrantų švietimo klausimais. Sekcijoje dalyvavo ir savo pranešimus skaitė doktorantai, mokslininkai, imigrantų švietėjai, atliekantys tyrimus imigrantų švietimo srityje. Taip pat sekcijos metu buvo pristatytas 2IMINED projekto komandos sukurtas inovatyvus, šiuolaikinėmis technologijomis grįstas e-švietimo įrankis imigrantams migis.eu, kurio esminis tikslas suteikiant svarbiausią informaciją padėti atvykusiems imigrantams lengviau integruotis į priimančios šalies visuomenę.

2IMINED projekto metu sukurto e-švietimo įrankio unikalumas tas, kad imigrantai turi galimybę vienoje vietoje, nemokamai, patogiai gauti pagrindinę informaciją apie priimančios šalies kultūrą, socialinį gyvenimą, taisykles, papročius ir pan.

Konferencijos uždarymo metu konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto pirmininkė ir LETA prezidentė prof. dr. L. Rupšienė dėkojo konferencijos dalyviams ir organizatoriams, plenarinių posėdžių pranešėjams ir sekcijų vadovams, visiems dalyviams ir svečiams už pagalbą organizuojant konferenciją bei dalyvavimą, dalinosi kitų metų planais apie III-iąją LETĄ konferenciją. Konferencija prisidėjo prie esminio LETA tikslo – vienyti Lietuvos švietimo ir ugdymo tyrinėtojus jų profesionalumo siekiuose kuriant edukologijos mokslo žinias bei jų pagrindu – inovacijas švietimo ir ugdymo praktikai, taip pat – plėtojant bendradarbiavimą su edukologijos mokslininkais bei švietimo ir ugdymo praktikos tyrinėtojais.

Apibendrinant būtina pasakyti, jog konferencijos dalyviai linkėjo, kad ši konferencija, kurioje vyravo dėmesys ir pagarba jaunam tyrėjui bei buvo puikiai suderinta formali, mokslinė aplinka su pozityvia, draugiška nuotaika, turėtų tęstinumą ir kitais metais visi vėl galėtų susitikti tokiame puikiai organizuotame moksliniame renginyje.