Senojo turgaus halės rekonstrukcijos trokštanti Klaipėdos savivaldybė tikina, kad pati jos valdoma įmonė „Senasis turgus” nebūtų pajėgi įgyvendinti tokio apie 1,4 mln. eurų vertinamo projekto, tad pasiūlė miesto politikams leisti verslui įsigyti papildomą akcijų emisiją, kuri po šio sandorio sudarytų 38,85 proc. visų akcijų.

Miesto tarybos kolegija trečiadienį sutiko, kad toks sprendimo variantas yra kur kas geresnis nei kiti du analizuoti – nuoma arba pačios bendrovės skolinimasis. Teigiama, kad akcijų emisijos sąlygas tvirtins miesto Taryba.

Skaičiuojama, kad Senojo turgaus halės rekonstrukcijai reikia 1,4 mln. eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kokie argumentai?

Pasak Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, leidimas pradėti halės kapitalinį remontą buvo gautas prieš mėnesį. Preliminari darbų kaina – 1,4 mln. eurų, tačiau įmonė dabar galėtų prisidėti tik apie 300 tūkst. eurų.

„Išnarinėjome tris realiausius galimus variantus: įstatinio kapitalo didinimą akcijų emisijos būdu, turto nuomą arba skolinimąsi bei dalies turto pardavimą”, – sakė E. Simokaitis.

Pasak jo, Savivaldybės administracija siūlo pirmąjį variantą – akcijų emisiją.

„Siūlome pritraukti privatų investuotoją, išleidžiant papildomas akcijas, nes tuomet visos lėšos patektų į įmonę. Toks pavyzdys jau yra „Klaipėdos energija”. Jei tiesiog parduotume akcijas, lėšas už jas gautų Savivaldybė. Investuotojas būtų naudingas ir dėl patirties, turėtų viziją dėl aplinkinių bendrovei priklausančių pastatų. Galėtų juos vystyti kaip vientisą struktūrą. Be to, tokiu atveju Savivaldybė jau prisiimtų ne visą, o tik dalinę veiklos riziką”, – aiškino skyriaus vedėjas.

Pagal šį scenarijų bendrovės įstatinis kapitalas būtų didinamas 1,1 mln. eurų, išleidžiant 3 793 104 akcijų, kurių vienos kaina 29 centai.

Anot E. Simokaičio, nuomos minusai yra tai, kad nuomininkas bet kada gali nutraukti nuomos sutartį ir net pareikalauti investicijų atlyginimo, jo veiklos nebūtų galima kontroliuoti. Tokiu atveju esą ir pačios įmonės veikla tampa nereikalinga, nes ji užsiimtų tik nuoma. Tokiu atveju ją reikėtų arba prijungti prie „Naujojo turgaus”, arba tiesiog likviduoti, nuomos teises perimant Savivaldybės administracijai.

„Skolintis – rimta rizika, reikėtų padidinti pajamas ne mažiau nei tris kartus. Nematome galimybės, kad įmonė viena pati galėtų vykdyti tokią veiklą”, – apie trečiąjį variantą sakė tarnautojas.

Be ryškaus pasipriešinimo

Kolegijos narys Rimantas Taraškevičius prasidėjus klausimams-diskusijai iš karto pareiškė, kad nuomos variantą reikia atmesti, nes turima „bjaurios patirties su vaistinių nuoma”.

Tuo metu liberalai Artūras Šulcas ir Audrius Vaišvila abejojo, ar kuris nors verslas ryšis investuoti, kai bus siūloma kontrolės nesuteikianti akcijų emisija.

„Norinčių yra. Būtų galima kaip ir „Klaipėdos energijos” atveju pasirašyti investicijų sutartį. Joje galima numatyti, kad akcininkai turi lygiavertes teises. Akcijų emisijų sąlygas tvirtintų miesto Taryba. Ateityje būtų galima didinti investuotojo akcijų paketą iki kontrolinio”, – aiškino E. Simokaitis.

Savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad mieste jau yra bene keturi privatūs turgūs, o tai esą rodo, kad verslas investuoja į tokią sritį, ji yra pelninga.

„Tai ateitų patys pigiausi pinigai ir dar pritraukiame patirtį”, – teigė ji.

Leidimas vykdyti taip Senojo turgaus halę turinčią pakeisti rekonstrukciją jau yra gautas, reikia tik pinigų. Dizainerio Sauliaus Remeikos

A. Vaišvilai pasiteiravus, kodėl iki šiol nebuvo parduoti nenaudojami pastatai, E. Simokaitis aikšino, kad tokiu atveju nebūtų įmanoma užtikrinti vientiso teritorijos išvystymo.

„Klaipėdos energijos” pavyzdys rodo, kad investuotojas padeda valdyti ir per verslo prizmę. Valdiškuoju būdu jau nebegalima žiūrėti į turgaus veiklą. Jei mūsų noras būtų čia turėti „Akropolį”, tai jau seniai galėjome parduoti akcijas. Jei nieko nedarysime, gali būti taip, kad aikštė bus sutvarkyta, o turgus smegs toliau ir žmonės tyčiosis”, – sakė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Tačiau A. Vaišvila klausė, kodėl „Senojo turgaus” nebūtų galima išnuomoti „Naujajam turgui”, kuris esą generuoja gerus pinigus, po pusantrų metų grąžins pasiimtas paskolas ir esą galėtų įgyvendinti šios halės rekonstrukcijos projektą.

„Turgus – ne Savivaldos funkcija, tikslas yra atsisakyti tokių veiklų”, – savo ruožtu teigė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Tačiau tiek meras Vytautas Grubliauskas, tiek ir jo pavaduotojas A. Šulcas akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju siekiama, kad šioje miesto vietoje išliktų būtent turgaus funkcija.

Už akcijų emisiją pasisakė 8 Kolegijos nariai, susilaikė konservatorius Arūnas Barbšys, A. Vaišvila ir „Rusų aljanso” atstovė Tatjana Fedotova.

„Atviros Klaipėdos“ duomenimis, interesą privatizuoti „Senąjį turgų“ jau senokai rodo „Švyturio“ arena, o nuo šių metų ir Klaipėdos baseiną koncesijos pagrindu valdantys verslininkai Vitalijus Kuodis ir Paulius Baltrėnas.  Jų kontroliuojamos UAB „Infrastruktūra LT“ valdoma bendrovė „Benedikto turgus“ šių metų pradžioje Vilniuje, Ukmergės gatvėje, atidarė naują taip pat pavadintą turgavietę. Skelbta, kad į ją investuota 3,7 mln. eurų.