Lietuvos valstybės ir kariuomenės atkūrimo 100-mečio proga kariškiai Klaipėdos miestui nori padovanoti dvi dovanas, tačiau Savivaldybės Įvaizdžio komisija į jas sureagavo skirtingai.

Dėl Karinių jūrų pajėgų siūlymo Šiauriniame rage pastatyti stilizuotą jau supjaustyto senojo karo laivo „Kuršis” (M51) knechtą jokių diskusijų nekilo, o kitų kariškių noras M. Mažvydo alėjoje, netoli Skulptūrų parko įrengti 16 m aukščio stiebą, ant kurio plevėsuotų nestandartinio dydžio istorinė vėliava, daugumos minėtosios komisijos narių nesužavėjo.

Kariškiai mano, kad ši M. Mažvydo alėjos vieta yra graži, reprezentatyvi ir puikiai tiktų aukštam stiebui su istorine vėliava, tačiau miesto įvaizdžiu besirūpinančiai komisijai taip neatrodo.

 Nenori išskirti tik jūrų pajėgų

Karinių jūrų pajėgų karininkas Remigijus Zabiela teigė, kad Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio proga norima pastatyti stilizuotą knechtą, kuris buvo senajame karo laive „Kuršis” (M-51).

„Nenorime išskirti Karinių jūrų pajėgų, nei pačio laivo, knechtas būtų skirtas visai kariuomenei”, – sakė karininkas.

Tokiai iniciatyvai komisija pritarė vienbalsiai.

Laivas M51 buvo pastatytas 1959 m. Vokietijos kariniam laivynui. 1978-1979 m. jis buvo modernizuotas iš minų traluotojo į minų paieškos laivą. 2000 m. laivas buvo išvestas iš Vokietijos laivyno karinės rikiuotės ir jį įsigijo Lietuva bei suteikė „Kuršio” vardą. 2012 m. Lietuvai iš Jungtinės Karalystės įsigijus du atnaujintus priešmininius „Hunt“ klasės laivus, „Kuršis“ (M51) buvo pašalintas iš Priešmininių laivų diviziono, o nurašytas 2016 m. Pernai buvo paskelbtas konkursas jį utilizuoti, tačiau jis neįvyko. Pakartotinį konkursą šiemet laimėjo UAB APK.

Ieškos vietos vėliavai

Majoras Alfonsas Bičkus, motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus viršininkas, komisijai pristatė iniciatyvą, prie kurios, anot jo, jungiasi visi Klaipėdoje dislokuoti kariniai vienetai, savanoriai ir karininkų ramovė. Kariškiai ketina surinkti asmenines lėšas ir už jas norėtų pastatyti mieste aukštą vėliavos stovą, ant kurio plevėsuotų didelė, nestandartinė istorinė vėliava su Vyčiu.

„Norėtume, kad ji būtų matomoje vietoje. Manome, kad Mažvydo alėjoje yra graži, reprezentatyvi vieta”, – sakė kariškis.

Reaguodamas į komisijos pirmininkės, Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės pastebėjimą, kad ir su meru, ir su Klaipėdos universiteto laikinuoju rektoriumi buvo svarstyta ir palankiai įvertina galimybė tokį objektą įkurdinti šios aukštosios įstaigos miestelyje, kur tarpukariu buvo įsikūrusi Lietuvos kariuomenė, A. Bičkus sakė, jog tai visgi yra miesto pakraštys ir būtų „prarandamas matomumas”, sumenkinama pati vėliava, ji „tiktų universitetui, bet daugiau niekam”.

„Šiuo metu renginiams turime arba pagrindinę, arba universiteto aikštę. Dėl Atgimimo aikštės visada būna daug organizacinių kliūčių. Būtų gražu, jei kariuomenė būtų labiau matoma. Būtų išėjimas į miesto širdį įvairiomis datomis. Labai gražiai sietųsi ir su Skulptūrų parko paminklu. Priesaikų čia nedarytume, būtų skirta daugiau štabų reikalui, kai dalyvauja iki 100 karių. Dabar tokie renginiai vyksta vienetuose ir nėra šventiškumo”, – dėstė kariškis.

„Kokios tos vietos sąsajos su kariuomene? Jei ta vieta taptų kariuomenės susirinkimų, paradų vieta, tai čia iš viso erdvės nėra. Be to, ji yra tarp gyvenamų namų ir ligoninės, ar neiškils problemų, kai bus triukšmas grojant orkestrams?” – abejojo N. Laužikienė.

„Nebūtina viską kišti į vieną centrą. Alėjoje jau tiek visko pridaryta, praeiti greitai nebus galima. Vieta turėtų būti istoriškai pagrįsta. Norėtųsi memorialinės vietos, susijusios su kariuomenės, o alėja yra dirbtinai suformuluota po karo subombarduotų kvartalų vietoje. Gal ji tiktų Dangės skvere, būsimame istoriniam parke, kur bus dalis skirta tarpukariui? Su tokiais akcentais taip jau būna, kad jei nepataikai į vietą, tai jis ir nemielas, kaip kad yra su vėliava Kruizinių laivų terminale – ten nelabai ji traukia žmones”, – dėstė komisijos narys, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

„Vieta keistoka, vėliava tarp medžių nesuskambės”, – teigė Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė Jolanta Girdvainė.

„Vėliava būtų negeras sprendimas šioje vietoje, nes aplink 50 metrų nėra jokio istorinio pastato. O ir šalia esantys suoliukai su linksmomis skulptūromis atrodytų keistai”, – dėstė Vladas Balsys, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos narys.

Tuo metu istorikė Silva Pocytė kaip tik išreiškė palaikymą kariškių idėjai.

„Kariškiai galėtų sausio 15-ąją atžygiuoti nuo šios vėliavos. O universitete jau yra vėliavų stiebų”, – sakė ji.

Po tokių diskusijų N. Laužikienė pasiūlė komisijai per savaitę-pusantros paieškoti tokiai vėliavai geresnės vietos.

„Jei nerasime, sugrįžtume prie siūlomos”, – sakė ji.

„Nesame nusiteikę stumti, jei yra geresnė vieta. Tik norisi, kad nebūtų tempiama ilgai priimti sprendimui, nes dar reikėtų rinkti pinigus, o juos skiriantys žmonės turėtų žinoti, kur konkrečiai būtų ši vėliava”, – sakė A. Bičkus.